Ar dirbtinis intelektas gers daugiau vandens nei žmonės? JT perspėja ()
Dirbtiniam intelektui reikia ne tik milžiniškų energijos kiekių, bet ir vandens.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis JT ataskaita, iki 2030 m. dirbtinio intelekto valdomi duomenų centrai gali sunaudoti daugiau vandens nei žmonijos metiniai geriamojo vandens poreikiai. Mokslininkai perspėja, kad technologijos plėtra gali turėti didelę žalą aplinkai.
Augantis dirbtinio intelekto populiarumas paprastai siejamas su vis galingesniais kompiuteriais, iššūkiais ieškant naujų duomenų centrų ir didėjančiu energijos suvartojimu. Net popiežius Leonas XIV savo naujausią encikliką skyrė dirbtiniam intelektui, nors dėl akivaizdžių priežasčių jis daugiau dėmesio skyrė socialinėms, o ne technologinėms problemoms.
Savo ruožtu naujoje JT ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į kitą, daug mažiau aptarinėjamą problemą: vandenį. Tyrimo autorių teigimu, vos po kelerių metų dirbtinio intelekto sistemos gali sunaudoti daugiau vandens nei žmonijos metiniai geriamojo vandens poreikiai.
|
Po kelerių metų dirbtinio intelekto sistemos gali sunaudoti daugiau vandens nei žmonijos metiniai geriamojo vandens poreikiai.
Aptariant dirbtinio intelekto poveikį aplinkai, dažnai teigiama, kad ateities modeliai taps efektyvesni ir todėl pareikalaus mažiau energijos bei išteklių. Tačiau JT ataskaita rodo, kad šis scenarijus nebūtinai išsipildys.
Autoriai remiasi vadinamuoju Jevonso paradoksu – reiškiniu, pirmą kartą aprašytu XIX amžiuje. Britų ekonomistas Williamas Stanley Jevonsas pastebėjo, kad didėjantis anglies naudojimo efektyvumas nesumažino jos suvartojimo. Įvyko visiškai priešingai: mažesnės sąnaudos paskatino didesnį žaliavos naudojimą, todėl padidėjo bendra paklausa.
Panašus mechanizmas galėtų veikti ir su dirbtiniu intelektu. Kuo pigesni ir lengviau prieinami tampa dirbtinio intelekto modeliai, tuo daugiau žmonių ir institucijų pradės juos naudoti. Todėl sutaupytas lėšas, gautas dėl didesnio efektyvumo, galėtų visiškai atsverti eksponentinis programų augimas.
Ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas galėtų sudaryti apie 3 % pasaulinio elektros energijos suvartojimo. Jo išmetamų teršalų kiekis būtų panašus į visos Jungtinės Karalystės išmetamų teršalų kiekį.
Vandens duomenys yra dar įtikinamesni. Autoriai apskaičiavo, kad duomenų centrams infrastruktūros aušinimui reikės maždaug 9,3 trilijono litrų vandens. Tai daugiau nei metinis viso pasaulio gyventojų geriamojo vandens poreikis.
Išteklių suvartojimo mastai jau yra milžiniški. Kaip nurodoma ataskaitoje, praėjusiais metais duomenų centrai sunaudojo tiek pat elektros energijos, kiek visa Saudo Arabija, viena didžiausių energijos vartotojų pasaulyje.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiamas netolygus su dirbtinio intelekto plėtra susijusios naudos ir sąnaudų pasiskirstymas. Dirbtiniam intelektui skirta debesijos infrastruktūra yra tik 32 šalyse, o apie 90 % jos pajėgumų sutelkta Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje.
.jpg)
