Daugelį brangiausių ir prabangiausių pasaulyje automobilių nuo ilgapirščių saugo „Megamos Crypto“ - gražiai pavadintas itin saugus, radijo bangomis valdomas algoritmas, gerokai apsunkinantis vagių darbą. O ką darytumėte, jeigu žinotumėte kaip šią saugos sistemą apmulkinti? Kas vakarą važinėtumėtės svetimais superautomobiliais? Šią informaciją už milijonus parduotumėte juodojoje rinkoje?

Birmingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) kompiuterių mokslo specialistas Flavio Garcia kartu su kolegomis iš Olandijos Rabudo universiteto pasirinko trečią kelią – turbūt patį nuobodžiausią ir mažiausiai pelningą, nors vienintelį legalų. Jie apie tai parašė į recenzuojamą mokslinį žurnalą. Ir įsiutino bendrovę „Volkswagen“.

„Volkswagen“ įmonių grupei priklauso nemažai prabangius automobilius puošiančių prekės ženklų - „Audi“, „Bentley“, „Lamborghini“, „Porsche“. Visuose juose naudojamas „Megamos Crypto“ šifravimas. Todėl bendrovė, kartu su Prancūzijos saugos bendrove „Thales“ per JK teismą sėkmingai išsireikalavo drausti mokslinio darbo publikavimą tvirtindami, kad jis vagišiams suteiktų galimybę „įveikti apsaugos sistemą ir pavogti automobilį“. Tuo tarpu mokslinio darbo, pavadinto „Dismantling Megamos Crypto: Wirelessly Lockpicking a Vehicle Immobilizer“, autoriai ketino savo rezultatus pristatyti kitą rugpjūtį vyksiančioje saugumo konferencijoje Vašingtone (JAV).

Abiejų universitetų atstovai nusprendė gerbti teismo sprendimą, nors Rabudo universiteto svetainėje atsirado toks viešas mokslininkų pareiškimas:

„Apsaugos lustas buvo sukurtas dar praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio viduryje ir nuo to laiko paseno, tačiau iki šiol yra plačiai naudojamas automobilių pramonėje. Mokslinis darbas atskleidžia šiam lustui būdingas silpnybes, atskleistas remiantis viešai prieinama informacija ir naudojantis matematiniais skaičiavimais. Mūsų publikacija jokiu būdu neaprašo kaip lengvai pavogti automobilį, mat tam būtų reikalinga kitokia, papildoma informacija.

Mokslininkai apie numatomą publikaciją lustų gamintoją informavo likus devyniems mėnesiams iki publikavimo (2012 metų lapkritį), kad šie galėtų imtis atitinkamų veiksmų. Olandijos vyriausybės sprendimu, šeši mėnesiai yra pakankamas laikotarpis nuo įspėjimo iki atsakingo trūkumų paviešinimo. Mokslininkai nuo pat pradžių ragino gamintojus informuoti savo klientus“.

Tai nėra pirmas kartas, kai darbas, susijęs su kompiuterių mokslu, buvo blokuotas dėl verslo interesų. Ir ne pirmas kartas, kuomet kilo klausimas, ar akademiniai tyrimai yra daugiau naudingi, ar žalingi, rašo qz.com.

2011 metais mokslo pasaulyje kilo nemažai triukšmo dėl dviejų mokslinių darbų – vieno jų autoriai buvo Olandijos, o kito – JAV mokslininkai. Jie tyrė H5N1 paukščių gripą ir aiškinosi, ar jis gali pakisti taip, kad sukeltų žmonių pandemiją. Viruso modifikacijomis mokslininkai užsiėmė tol, kol sukūrė žmones užkrėsti galinčią atmainą, plintančią oru.

Tokio kūrinio išplitimo už laboratorijos ribų pasekmės būtų itin liūdnos. Dabartinė paukščių grupo forma nėra lengvai plintanti – tik dėl to ji per dešimtmetį nusinešė vos 330 žmonių gyvybių. Tuo tarpu teroristai, žinodami, jog virusą įmanoma modifikuoti taip, kad jis plistų oru, galėtų paskleisti pandemiją, galinčią paralyžiuoti visą pasaulį (nors tai būtų ganėtinai kvailas sprendimas, nes patys teroristai neturėtų jokių galimybių kontroliuoti viruso plitimo greitį).

JAV Nacionalinės mokslo saugumo tarybos biologinio saugumo ekspertai rekomendavo JAV mokslininkams prieš publikaciją cenzūruoti dalį savo darbo. Olandijos mokslininkams teko prašyti savo vyriausybės leidimo publikuoti darbą. Po šešis mėnesius trukusių ilgų ir santykinai civilizuotų ginčų abu moksliniai darbai buvo publikuoti be teismų įsikišimo. Žalią šviesą abiem darbams uždegė teiginys, jog geriau paviešinti žinias, kad kova su galimomis pasekmėmis taptų visuotine, o ne slėpti tokios galimybės egzistavimą. Panašu, kad automobilių atžvilgiu tokia logika negalioja.

Komentarai (0)