RF Saugumo taryba aptars Rusijos atjungimą nuo globalaus interneto (3)
Tai svarstoma kaip laikina priemonė nepaprastųjų situacijų atveju; klausimas yra pasitarimo, kuriame dalyvaus ir V. Putinas, darbotvarkėje
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kitą savaitę planuojama keletas renginių, kuriuose dalyvaus aukšti Rusijos pareigūnai, skirtų interneto rusiškojo segmento darbui ypatingosiomis situacijomis. Apie tai papasakojo kelių rusiškų tinklų operatorių, interneto kompanijų ir nekomercinių organizacijų darbuotojai. Ši tema bus svarstoma artimiausią pirmadienį, RF saugumo tarybos pasitarime, kuriame dalyvaus prezidentas Vladimiras Putinas. Ryšių ir komunikacijų ministerijos (RKM) valdininkai prezidentui pateiks rezultatus liepą vykusių mokymų, kurių tikslas buvo išbandyti interneto veikimo atsparumą Rusijos teritorijoje ir užkirsti kelią užkirsti kelią sutrikimams, galintiems kilti dėl nedraugiškų „tikslinių veiksmų“. Vienas šaltinis priduria, kad gali būti, jog pranešimą skaitys ir prezidento padėjėjas Igoris Ščiogolevas, kuruojantis ir informacinį saugumą.
Kad planuojama priimti keletą sprendimų, įtvirtinančių globalaus tinklo rusiškojo segmento suverenitetą, žino visi „Vedomosti“ pašnekovai. Konkrečiai, gali būti įvesta ypatinga interneto valdymo tvarka, numatanti Rusijos atjungimą nuo globalaus tinklo.
RKM vykdyti mokymai parodė, kad runetas pažeidžiamas ir dabar aptariamos rizikos mažinimo priemonės, tarp kurių galimybė laikinai atjungti runetą nuo išorinio pasaulio, patvirtino spectarnybų darbuotojas.
Apie nuolatinį prieigos prie tarptautinio tinklo atjungimą nekalbama, pabrėžia stambaus ryšių operatoriaus ir nekomercinių organizacijų atstovai. Tačiau Rusijos operatoriai suderinti savo įrangą taip, kad susidarius nepaprastajai situacijai, rusiškąjį internetą būtų galima operatyviai atjungti nuo globalaus. Nepaprastąja situacija gali būti laikomi ir kariniai veiksmai, ir, tarkime, rimti protestai šalies viduje, mano vienas iš „Vedomosti“ pašnekovų. Jis prisimena, kaip 2011 metais, vykstant neramumams Egipte, vietinė valdžia visoje šalyje atjungė internetą ir mobilųjį ryšį.
Antroji idėja, kurią aptars valdininkai, – domenų administravimo funkcijų, kurias dabar vykdo visuomeninė organizacija – Interneto ryšio nacionalinio domeno koordinacinis centras(KC) – perdavimas valstybei, žino „Vedomosti“ pašnekovai. Veikiausiai tuo užsiims Federalinė ryšių agentūra Rossvjaz, pavaldi RKM.
Aukščiausio lygio nacionalinių domenų .ru ir .рф administratorius reguliuoja jų delegavimo ir naudojimo taisykles, atsako už interneto struktūros technologinį vystymą, rengia reglamentus, akredituoja domenų registratorius. Administratorius taip pat bendradarbiauja su tarptautine ICANN organizacija, tvarkančia visus klausimus, susijusius domenų pavadinimų ir IP adresų paskirstymu. Dabartinio administratoriaus – KC – taryboje yra RKM atstovai, tačiau valdininkai nori kontroliuoti visą domenų pavadinimų skirstymo sistemą visame runete, sakė vienas „Vedomosti“ pašnekovas.
Prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad rugsėjo 22 planuojamas operatyvinis Saugumo tarybos narių pasitarimas. Kokie klausimai ten bus aptariami, jis nepatikslino, tik priminė, kad dalis tokių renginių darbotvarkės yra uždara.
Valstybės noras apsaugoti nacionalinį interneto segmentą nuo išorinių grėsmių yra normalus, mano vieno iš operatorių darbuotojas, tačiau greitai išspręsti šią užduotį – techniškai sudėtinga. O valdininkai norėtų tai atlikti jau iki 2015 m. pradžios, girdėjo jis. Operatoriams teks diegti naują duomenų srauto filtravimo ir analizės įrangą, paaiškina vienos iš nekomercinių organizacijų bendradarbis. Įvertinti jų išlaidų masto nė vienas iš „Vedmosti“ apklaustų ekspertų nesiryžo.
Valstybės tikslas – ne izoliuoti runetą nuo išorinio pasaulio, o atvirkščiai, apsaugoti jį nuo izoliacijos, jei, tarkime, JAV nuspręstų atjungti Rusiją nuo IP adresų sistemos (t.y. IP adreso užklausa nevestų prie sujungimo su reikiama svetaine), sako kito stambaus operatoriaus darbuotojas. Valdžia norėtų, kad šalies viduje IP adresus galėtų skirstyti galėtų vietinis reguliatorius, o ne ICANN organizacija, kurią palaiko JAV valdžia, tęsia jis. Kadangi tarptautiniu lygiu dėl to susitarti nepavyksta, reikia, kad operatoriai Rusijoje sukurtų „veidrodžius“, galinčius priimti naudotojų IP adresų užklausas ir nukreipti juos į konkrečius domenų pavadinimus, jei runetas būtų atjungtas nuo pasaulinės adresacijos sistemos, paaiškina „Vedomosti“ pašnekovas.
Dabartinė runeto architektūra tokia, visiškai atksirti jį nuo pasaulinio tinklo sudėtinga, sako interneto ombudsmenas Dmitrijus Marinečevas. Jo žodžiais tariant, runetas iš pat pradžių skyrėsi nuo kiniško modelio, kur jungčių su išoriniu pasauliu santykinai mažai ir visas arba beveik visas jungtis su „užsieniu“ kontroliuoja valstybė. Iš pradžių Rusijos operatoriai prisijungdavo prie nepalyginamai labiau išvystytų užsienio tinklų, o jau po to vystėsi vidiniai srautų mainai. Daug Rusijos operatorių neprisijungę prie rusiškų srautų mainų taškų ir pasijungę per, pavyzdžiui, Vakarų Europą, atkreipia dėmesį Marinečevas; be to, .ru, .su ir .рф zonose daug svetainių, talpinamų užsienio svetainių talpinimo (hostingo) kompanijose arba nuomojamuose užsienio duomenų centruose, naudojančiuose kitų šalių tinklų IP adresus. Dėl visų šių priežasčių runeto perdarymas į autonominį tinklą kelia labai didelę problemą – net viską perdarius fiziškai, lieka administravimo problemos, įspėja jis.
Vyriausybėje tokie pasiūlymai nebuvo vystomi ir šia tema jokių nurodymų nebuvo, sako vyriausybės aparato darbuotojas. Rusijos premjero spaudos sekretorė Natalija Timakova, RKM, valstybinio „Rostelekomo“, KC ir kompiuterių tinklų sąveikos centro MSK-IX atstovai nuo komentarų atsisakė. FST užklausa liko be atsakymo.
Анастасия Голицына
www.vedomosti.ru
