Štai viena iš idėjų: nuosavas „Facebook“ tyrimas parodė, kad naujienų srauto algoritmas gali pradžiuginti arba nuliūdinti vartotojus, rodydamas jiems didesnę dalį teigiamų arba neigiamų įrašų. Tolesni tyrimai gali padėti įmonei išsiaiškinti optimalų džiugių, liūdnų, neįtikėtinų ar linksmų įrašų derinį, kad vartotojas kiekvieną dieną norėtų tikrinti naujienų srautą. Galite interpretuoti taip kaip šiuolaikinę atšaką nuo tradicinių žiniasklaidos būdų, kuriais redaktoriai savo leidiniuose visuomet siekdavo pateikti skaitytojui sunkių naujienų, gyvenimiškų istorijų ir pramoginių žinių mišinį.

Su laiku „Facebook“ netgi galėtų pritaikyti tokį mišinį kiekvienam vartotojui. Taigi žmonės, kurie į „Facebook“ užsuka praskaidrinti nuotaiką, gali išvysti naujienų srautą, kupiną linksmų įrašų. Tie, kas iš feisbuko tikisi informacijos, iššūkių ar provokacijų, savo sraute ras pasaulio naujienų ir kontroversiškų nuomonių.

Duomenys iš reakcijų gali praversti ir „Facebook“ reklamos algoritmams. Reklamų užsakovai visuomet norėdavo sužinoti, kaip žmonės reaguoja į jų reklamas. Reakcijų mygtukai, pritaikyti feisbuko masėms, gali tapti jiems vertingu analitiniu įrankiu – kaip ir pačiam feisbukui, kuris itin stengiasi savo vartotojams rodyti tik juos dominančias reklamas.

Reklamuotojus taip pat visada domindavo leidinio turinys, kurio kontekste pasirodys jų reklama. Ateityje „Facebook“ galės užtikrinti, kad jų reklamos įsiterps tarp įrašų, kurie teikia žmonėms džiaugsmą, ar kad jos niekada nepasirodys šalia įrašų, kurie kelia pyktį.

kodėl tik šešios reakcijos?

Kad ir kokios universalios jos bebūtų, „patinka“, „cha cha“, „myliu“, „oho“, „liūdžiu“ ir „pykstu“ niekaip neapima viso žmogiškųjų emocijų spektro. Beje, daugybė kitų socialinių tinklų ar žinučių paslaugų, įskaitant „Line“, „WeChat“, „Slack“ ir net „Apple“ „iMessage“, suteikia savo vartotojams galimybę naudotis šimtais įvairiausių piešinukų. Kodėl taip nedaro „Facebook“?

Viena iš priežasčių gali būti ta, kad „Facebook“ bandymų metu pastebėjo, kad vartotojai dažniau renkasi mygtuko „Patinka“ alternatyvas, jei tų alternatyvų kiekis yra mažesnis ir patogesnis greitam paspaudimui. Pasirinkimo paradoksas rodo, kad didelis kiekis variantų paprasčiausiai nuvargina žmones. Gali būti, kad iš dalies dėl to feisbukas atsisakė „yay“.

Gilesnė priežastis gali būti ta, kad vartotojų reakcijų duomenys bus geriau struktūruoti ir lengviau įtraukiami į feisbuko algoritmus, jei bus tik saujelė variantų. Galiausiai žmonės gali reaguoti į žinutes neribota įvairove būdų, jei tiesiog jas komentuos.

„Facebook“ tikrai turi mokytis gebančių mašinų inžinierius, kurie sunkiai pluša, tobulindami natūralios kalbos supratimo algoritmus, kurie atpažintų šiuose komentaruose glūdinčius sentimentus. Tačiau tai iš tikrųjų sunki užduotis. Turint reakcijų mygtukus, „Facebook“ inžinieriams nereikia sunkiai dirbti, klasifikuojant vartotojų reakcijas į tam tikrą įrašą, nes vartotojai šį darbą padaro už juos.

Komentarai ()