Anastasija Bubejeva rodo momentinę kompiuterio nuotrauką – joje paveikslėlis, vaizduojantis dantų pastos tūbelę ir užrašas „Išspausk Rusiją iš savęs“. Už tai, kad šia nuotrauka socialinės žiniasklaidos svetainėje pasidalino su 12 bičiulių, jos vyras buvo nuteistas daugiau nei dvejų metų laisvės atėmimo bausme, skelbia „The Washington Post“.

Kremliui mėgaujantis praktiškai nepalaužiama šalies gyventojų parama tiek Rusijos vidaus, tiek užsienio politikos klausimais, visiems, kurie drįsta nepritarti bendrai tendencijai, gresia rimtos bėdos.

Ypatingai kliūva paprastiems socialinės žiniasklaidos vartotojams, kurie drįsta skelbti dalykus, kurie meta iššūkį oficialiam naratyvui. Būtent čia Kremliaus interesai sutampa su tais, kuriais vadovaudamiesi dirba tyrėjai, medžiojantys ekstremistus. Kremliaus atstovai šios konkrečios bylos bent kol kas nekomentuoja.

Praeitais metais už neapykantos skleidimą Rusijoje laisvės atėmimo bausme nuteisti mažiausiai 54 žmonės. Dauguma jų buvo pripažinti kaltais už tai, kad internete dalijosi tariamai netinkamu turiniu.

Prieš penkerius metus, kaip teigia Maskvoje veikianti organizacija „Sova“, Rusijoje analizuojanti žmogaus teisių pažeidimų, nacionalizmo ir ksenofobijos problemas, šis skaičius buvo net penkis kartus mažesnis. Iš viso už neapykantos kurstymą Rusijoje 2015 metais baudžiamojon atsakomybėn patraukti 233 žmonės. 2010 metais šis skaičius tebuvo 92.

2002 metais Rusijoje priimtas įstatymas ekstremizmą įvardija kaip veiklą, kurios pagrindinis tikslas pakenkti šalies saugumui ir konstitucinei tvarkai, šlovinti terorizmą ar rasizmą bei raginti ir skatinti kitus taip elgtis.

Formuluotės neaiškumas ir erdvė interpretacijai atriša pareigūnams rankas teisti labai daug žmonių – pradedant nuo tų, kurie iš tikrųjų užsiima ekstremistine veikla ar demonstruoja nacių simbolius iki tų, kurie paprasčiausiai internete reiškia savo nuomonę, nebūtinai sutampančia su valdančiojo režimo propaguojama politika, ir pasmerkiami kaip tokiu elgesiu keliantys grėsmę valstybės saugumui.

Kaip ten bebūtų, būtent teismas sprendžia, ar įrašai socialinėje žiniasklaidoje kelia realų pavojų valstybės saugumui, ar ne.

2014 metų vasarį, kai Ukrainoje buvo pats proeuropietiškos revoliucijos įkarštis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymo projektą, kuriuo sugriežtinamos bausmės už nesmurtinius ekstremistinius nusižengimus, pavyzdžiui, neapykantą kurstančias kalbas.

2014 metų liepą, praėjus trims mėnesiams po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, prezidentas pasirašė dar vieną įstatymo projektą, kuriuo raginimai „sunaikinti“ Rusijos teritorinį vientisumą paversti rimtu nusikaltimu, už kurį baudžiama iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Naujoji įstatymo pataisa paverčia Rusijos teisių į Krymą neigimą dar didesniu nusikaltimu, jeigu šis teiginys išsakytas spaudoje ar internete (net jeigu asmeninėje paskyroje socialinėje žiniasklaidoje). Daugiausia pranešimų socialinėje žiniasklaidoje, kurie ir sukėlė pastarąją nuosprendžių bangą, buvo susiję su kritika Rusijos veiksmams Ukrainoje.

Toks scenarijus pasitvirtino ir su straipsniais bei paveiksliukais, kuriais savo paskyroje socialiniame tinkle pasidalijo A. Bubejevos vyras, keturiasdešimtmetis elektrikas iš Tverės – mieguistos provincijos sostinės, esančios Maskvos ir Sankt Peterburgo pusiaukelėje.

„Andrejus Bubejevas mano, kad jam mesti kaltinimai – kaip pavyzdys, turintis paprastus rusus atgrasyti nuo bandymų laisvai reikšti savo nuomonę“, – teigia jo advokatė Svetlana Sidorkina.

A. Bubejevas gana daug laiko praleisdavo internete, savo paskyroje socialiniame tinkle „VKontakte“ besidalydamas nuorodomis į įvairius straipsnius ir besiveldamas į diskusijas vietinės reikšmės naujienų portaluose, paaiškina jo žmona.

2015 metų pavasarį jis iš miesto išvyko dirbti į statybas provincijoje. Kadangi tyrėjai niekaip negalėjo jam prisiskambinti, vyras buvo įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą kaip įtariamasis ekstremizmu. Vieną dieną, kai leido laiką su žmona ir jaunesniuoju sūnumi šeimos vasarnamyje užmiestyje, ten įsiveržė specialusis policijos būrys ir jį dramatiškai areštavo.

Dabar jo žmona gyvena viena su ketverių metų sūnumi – kukliai apstatytame bute pirmame sovietinės statybos daugiabučio aukšte. Po to, kai vyras buvo sulaikytas, 23 metų Anastasija Bubejeva buvo priversta mesti studijas medicinos mokykloje, nes paprasčiausiai nebeišgalėjo susimokėti už vaiko priežiūrą.

Mažylis vis dar nešioja akies raištį, kurio prireikė dėl traumos, patirtos susitrenkus galvą per reidą, kurio metu sulaikytas jo tėvas. Praėjus keliems mėnesiams po sulaikymo, A. Bubejevas pripažino savo kaltę dėl neapykantos rusams kurstymo ir buvo nuteistas metams laisvės atėmimo.

Jo nusikaltimas – dalijimasis straipsniais, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, susijusiais su Ukrainos nacionalistų grupėmis, įskaitant ir savanorių batalioną, Rytų Ukrainoje kovojusį su Rusijos remiamais separatistais.

Viena iš tokių jo žinučių buvo nuoroda į straipsnį apie Rusijos karių, žuvusių Ukrainoje, kapus ir vaizdo įrašas, kuriame Rusija įvardijama kaip „fašistinė agresorė“, rodomi į Ukrainos teritoriją iš Rusijos riedantys tankai.

Po pirmojo nuosprendžio nepraėjus nė dviem savaitėms, A. Bubejevui pateikti nauji kaltinimai. Šį kartą jis buvo apkaltintas raginęs „imtis ekstremistinių veiksmų“ bei „veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Rusijos teritoriniam vientisumui“. Jis pasidalino paveikslėliu, kuriame vaizduodama minėtoji dantų pastos tūbelė, ir straipsniu, pavadinimu „Krymas - tai Ukraina“.

Komentarai ()