Šių metų spalio pabaigoje Saudo Arabijai suteikus pilietybę dirbtinio intelekto prietaisui – humanodinei robotei Sophia, pirmą sykį žmonijos istorijoje robotas teisiškai buvo prilygintas asmeniui.

Iki šiol asmens teisę ir dokumentais įtvirtintą ryšį su valstybe galėjo turėti tik žmonės. Mokslininkai ir inžinieriai ieško atsakymų į klausimą, kaip ateityje susiformuos žmonių ir robotų santykiai.

Dirbtinis intelektas gali tapti pranašesniu už žmogų

Mokslo bendruomenė teigia, kad technologijos tobulėja tokiu tempu, prie kurio žmonės negeba prisitaikyti. Technologijos ne tik palengvina mūsų gyvenimą, bet ir formuoja naujas bei neįprastas aplinkybes. Kiekvienai kartai tenka vis daugiau prisitaikymo prie pakitusios aplinkos iššūkių, kurių pastarąjį – Saudo Arabijos pilietybę gavusį robotą – mokslininkai prilygina žmonijos perversmui.

Kraštutinių nuomonių autoriai teigia, jog tokie veiksmai veda prie susinaikinimo – esą, robotams kopiant evoliucijos laiptais žmonių rasė taps antrarūšė ir nebereikalinga. Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir pažangiausi mąstytojai, kurių įspėjimų apie robotikos ir dirbtinio intelekto keliamas grėsmes nepaisome vien dėl to, jog, kaip teigia „Tesla Motors“ vadovas Elonas Muskas, jų nesuprantame.

Kol ne vėlu, turime įteisinti žmonių ir robotų santykius

Vienas garsiausių pasaulio fizikų profesorius Stephenas Hawkingas dar prieš pirmosios robotės prilyginimą žmogui prognozavo, kad anksčiau ar vėliau žmogus sukurs tokį dirbtinį intelektą, kuris gebės savarankiškai tobulėti tol, kol savo gebėjimais taps pranašesnis už žmogų. „Naujajai gyvybės formai“ tapus pirmarūše rase, žmonijai teks antrarūšis vaidmuo.

Mokslininkai kviečia jau dabar suformuoti žmonijos ir dirbtinio intelekto produktų reguliacinius santykius, kol dar ne per vėlu, ir kol gebame tai padaryti. Geroji žinia yra ta, jog valdininkai šį įspėjimą išgirdo. Praėjusiais metais europarlamentarai parengė išsamią robotikos civilinės teisės studiją, o šių metų vasarį nustatė bazinius ES etikos bei atsakomybės už robotų veiklą standartus.

Robotų ir žmonių incidentai jau seniai nagrinėjami teismuose

Šiuos veiksmus skatina tiek kasmet augantys robotų pardavimai, tiek kol kas pavieniai robotų ir žmonių incidentai. Per pastaruosius keturis dešimtmečius pasaulio teismuose buvo nagrinėjama ne viena su robotų sukeltais sužalojimais susijusi byla.

Pirmą sykį robotas mirtinai sužalojo žmogų 1979 metais Mičigane, JAV, kai „Ford“ gamyklos įrenginys automatiškai reguliuojama „ranka“ partrenkė greta dirbusį ir automobilių dalis rinkusį Robertą Williamą. Teismas nustatė, jog pirmojo nuo roboto sukeltos žalos žuvusio žmogaus atveju nebuvo laikomasi saugumo reikalavimų.

Kitas ieškinys dėl mirtino roboto ir žmogaus incidento automobilių dalių gamykloje pateiktas 2017 m. kovo mėnesį. Situacija labai panaši – dėl žmogiškosios klaidos automobilių dalis surinkinėjęs robotas savo „ranka“ atsitrenkė ir mirtinai sužalojo greta dirbusios moters galvą. Paradoksalu, jog greta roboto buvusi moteris buvo atsakinga už tai, jog prižiūrėtų robotus tuo atveju, jei jų veikla sutriktų.

Robotas teisėje greičiausiai bus įvardijamas kaip „elektroninis žmogus“

Tokių bylų ateityje daugės, todėl neišvengiamai teks atsakyti į klausimą, kas yra atsakingas už roboto veiksmus. Reaguodamas į šių bylų atgarsius ir mokslininkų įvardijamas grėsmes Europos Parlamentas ėmėsi robotų teisinės analizės ir šių metų vasarį priėmė rezoliuciją dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų.

Europarlamentarai visų pirma atkreipė dėmesį į robotų atsakomybės problemą. Jie teigia, jog technologinė pažanga įgalino robotus atlikti veiksmus, kuriuos seniau atlikdavo tik žmogus, o nauji gebėjimai robotus priartino prie subjektų, tiesiogiai sąveikaujančių su aplinka. Dirbtinio intelekto robotai yra pajėgūs savarankiškai mokytis ir priimti sprendimus. Kitaip tariant, atlikdamas veiksmą, kurį jau yra atlikęs praeityje, ir remdamasis savo patirtimi robotas gali elgtis kitaip nei anksčiau.

Rezoliucijos autorių teigimu, visa tai rodo robotų autonomiškumą, dėl kurio juos vis mažiau galima laikyti priklausomais nuo gamintojų ar valdytojų. Robotų atsakomybės klausimas tampa rimtu iššūkiu, nes bandant atsakyti į klausimą, kas atsakingas už mašinos padarytą žalą ar net sukeltą mirtį, įprastos taisyklės nebeveiksmingos.

Todėl rezoliucija siūloma ilgainiui sukurti specifinį teisinį subjektą – elektroninį žmogų su jam būdingomis teisėmis, pareigomis bei atsakomybės taisyklėmis. Negana to, įtvirtinti robotams taikomą privalomojo draudimo sistemą bei registravimo mechanizmą, kurį kontroliuotų ES robotikos ir dirbtinio intelekto agentūra.

Ši rezoliucija neabejotinai yra milžiniškas postūmis aukštųjų technologijų teisės srityje. Visgi dėl neįtikėtinai spartaus robotikos vystymosi reguliaciniai mechanizmai nespėja paskui robotiką. Europarlamentarai pripažįsta, kad netolimoje ateityje dirbtinis intelektas gali pranokti žmogaus intelektinį pajėgumą, o tinkamai nepasirengusi žmonija gali „nebesuvaldyti“ savo kūrinių.

Svarbu pabrėžti, kad Europos Parlamento priimtos rezoliucijos šalims narėms nėra privalomos, o jomis yra siūlomos gairės dėl nacionalinių teisės aktų ar administracinės praktikos koordinavimo neprivaloma tvarka, t. y. be teisinių įpareigojimų valstybėms narėms ir (arba) piliečiams.

Galbūt paskatinti Saudo Arabijos roboto pripažinimo žmogumi, ES parlamentarai greičiau nustatys esminius etinius robotikos principus, kurių dėka labai artimoje ateityje išvengtume dviprasmybių teismuose dėl robotų atsakomybės.

Komentarai (1)