Dirbtinis intelektas pereina į naują lygį - sukūrė du naujus išradimus, kuriuos norima patentuoti, bet čia laukia visame pasaulyje neišspręstas klausimas (7)
Du Jungtinės Karalystės mokslininkai dirbdami kartu su dirbtinio intelekto (DI) algoritmu sukūrė dviejų produktų idėjas, kurias jie siūlo patentuoti pastarojo „vardu“, rašoma svetainėje „BBC.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Surrey universiteto mokslininkų kartu su DI sukurtos dviejų gaminių koncepcijos. Viena jų – tai specialus konteinerio maisto produktams dizainas, leidžiantis tokias talpas kartu sukabinti bei paimti juos robotų rankomis. Kita koncepcija – tai įspėjimo signalo šviestuvas, kurio mirksėjimo seką žmonėms sudėtinga ignoruoti.
Įprastai patentų biurai išradimų autorystę priskiria tik konkretiems žmonėms – taip yra daroma, siekiant išvengti teisinių procesų, pavyzdžiui, jei autorystė būtų pripažinta įmonėms. Sekant ta pačia logika, patentus suteikiančios institucijos taip pat nėra linkusios suteikti intelektinės nuosavybės teisių DI „išradimams“.
Surrey universiteto profesoriai bendradarbiaudami su Misūryje gyvenančiu išradėju, sukūrusiu „Dabus AI“ dirbtinio intelekto algoritmą, pateikė paraiškas pastarojo vardu Jungtinės Karalystės, Europos bei JAV patentų biurams. Tai jau ne pirmas kartas, kai „Dabus“ algoritmas minimas žiniasklaidos puslapiuose – prieš porą metų jis išgarsėjo kaip siurrealistinių paveikslų autorius. Neįprastus meno kūrinus „Dabus“ tapė, kai jo kūrėjas Stephenas Thaleris į algoritmo neuroninius tinklus įmaišė „triukšmo“.
Skirtingai nei kai dauguma kitų mašininio mokymosi programų, „Dabus“ nebuvo programuotas spręsti kažkokias konkrečias užduotis. Vietoje to, šis DI bando kurti naujas idėjas, kas tradiciškai jau yra laikoma protiniu išradimo atsiradimo veiksmo elementu.
Vienas iš patentų aprašo maisto konteinerio dizainą, kuriame panaudotos fraktalinės formos – vienas iš tokio dizaino privalumų yra tai, kad kelios tokios formos talpos puikiai jungiasi viena su kita. Kitas pranašumas – dėl tokios formos, tokias dėžutes lengvai sugriebia robotinės rankos.
Antrasis patentas aprašo šviestuvo dizainą, kuris mirksi ritmu, imituojančiu neuroninio aktyvumo smegenyse struktūrą, kai jose formuojasi idėjos – dėl to žmogui sudėtinga ignoruoti tokį ritmą, tad toks šviestuvas tiktų apie pavojų signalizuojantiems šviestuvams kurti.
Teisės profesorius Ryanas Abbottas teigia, kad šiandien vis dažniau girdima apie dirbtinio intelekto programas, rašančias knygas ar darančias nuotraukas, tačiau joms nėra pripažįstamos autorinės teisės. Išradimo ir kūrybos veiksmas iki šiol yra priskiriamas išskirtinai tik žmonėms. Tačiau panašu, kad ateityje dirbtinis intelektas vis dažniau prisidės išrandant ar sukuriant naujus dalykus, tad teisininkams teks koreguoti intelektinę nuosavybę ir autorystę reglamentuojančius teisinius principus.
Tuo tarpu Europos patentų biuro atstovė teigia, kad tai bus gana sudėtinga, nes šiandienos konsensusas yra, kad išradėju gali būti asmuo, kuris sukuria išradimo koncepciją – idėją ar planą – savo smegenyse. Todėl artimiausioje ateityje DI gali būti laikomas nebent įrankiu, padėjusiu išradėjui sukurti išradimą. Priešingu atveju, pasikeitimai neapsiribos tik išradimų patentavimą aprašančiais įstatymais – teks keisti ir autorystės teisių, civilinės atsakomybės ir duomenų apsaugos teisines sampratas.