Norėjote dokumentinio filmo, bet žiūrite komediją - ką tokio išdarinėja „Netflix“ ar „Facebook“ dirbtinis intelektas ir ką reikia apie tai žinoti (Video) ()
Pripažinkime – „dirbtinis intelektas“ šiais laikais patenka į tų abstrakčių ir madingų žodelyčių (angl. buzzword) sąrašą, kuriuos mėgsta vartoti progresyviais save norintys parodyti, bet nebūtinai suprantantys apie ką iš tiesų kalba, veikėjai. Tą patį sąrašą, kuriame dar prieš kelerius metus siautė „debesija“ ir „skaitmenizacija“, „didieji duomenys“, „skaitmeninė ekonomika“, o šiemet be viso kito jau įsitaisė ir „5G“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jokiu būdu negalima sakyti, kad visi šie dalykai neegzistuoja ar nėra verti dėmesio – tačiau neretai jiems suteikiama tokia plati prasmė, kad jos vertime pradeda pasiklysti net ir profesionalai. Ar pritaikymo galimybėse.
Dirbtinis intelektas – viena iš madingiausių šių laikų tendencijų ir baimių. Technofilai piešia ateitį, kai pusę darbų už mus nudirbs dirbtiniu intelektu praturtinti robotai, technofobai dreba dėl „terminatoriškos“ ateities.
Kurie čia teisūs? Sunku pasakyti, bet dėl vieno galime būti ramūs ir tikri: dirbtinis intelektas nėra tas pat, kas dirbtinė sąmonė, o iki pastarosios mums daugmaž tiek, kiek chemijos ar fizikos pirmakursiui – iki Nobelio premijos. Nors ne – skaitmeninė sąmonė yra dar toliau.
Kuo dirbtinis yra tas intelektas?
Žinoma, paminėjus dirbtinį intelektą, mažiau susipažinusiems su šia technologija žmonėms prieš akis greičiausiai iškyla robotas, manipuliatoriuje laikantis žmogaus kaukolę ir filosofuojantis – „būti ar nebūti“?
Susipažinusiems su DI technologija tai – programinė įranga, pažangūs algoritmai, kurie iš pateiktų pavyzdžių mokosi, daro apibendrinimus ir patys vykdo užduotis pagal tai, ko yra išmokę.
Intelektas čia yra labai pritempta sąvoka, bet vis dėlto ganėtinai tinkama: nes natūralusis – mūsų ir kitų gyvūnų – intelektas veikia taip pat: mes stebime, mokomės, ir pagal tai kuriame ar elgiamės savaip.
Dirbtinis intelektas yra matematinis intelektas – kurio įvestis išskaičiuojama formulėmis, kuris daro matematiškus apibendrinimus ir pateikia matematiškai pagrįstus atsakymus. Tiesa, proceso metu ta matematika susivarto taip, kad net DI kūrėjai krapštosi galvas, kaip čia jiems pavyko.
„Dirbtinis intelektas iš tiesų veikia labai panašiai, kaip „veikė“ Pablas Piccasso. Dailininkas į save susiurbė afrikietiškąjį meną, iberiškąjį primityvizmą ir aplink siaučiančius impresionistus, o perleidęs per savo proto prizmę, sukūrė kubizmą. Lygiai tokiu pačiu principu veikia ir dirbtinis intelektas“, – praėjusią savaitę Rygoje vykusioje konferencijoje „5G Techritory“ sakė Steve’as „Kapitonas“ Hoffmanas iš „Founders Space“.
Bet užteks abstrakcijų. Teprasideda įdomiausia dalis: kam DI taikomas jau dabar – ir kam jis bus taikomas netolimoje ateityje?
DI pritaikymas: kinas
Jūs manote, savo „Facebook“ sraute matote tai, ką rašo jūsų draugai ar sekami asmenys? Ne. Jūs matote, tai, ką jums nusprendžia parodyti „Facebook“ platformos DI algoritmai, kurie stengiasi atspėti, kas jums patiks, teigia S.Hoffmanas.
Tai yra, rašo draugai, bet ar jūs tai pamatysite – sprendžia „Facebook“ DI. Ir kas baisiausia, jis tai nuspėja geriau, nei mes patys. Kodėl? Nes priešingai nei mes patys sau, DI dar nemoka būti nesąžiningu (ar jei tiksliau, jis dar neturi tokios užduoties).
Įsivaizduokite, kaip atsakytumėte į klausimą, kokias naujienas norėtumėte sekti. „Dauguma žmonių į klausimą, kokios informacijos jie pageidautų labiausiai, atsako, kad mielai žiūrėtų dokumentinius filmus, profesionaliai parengtas naujienas ir kitokį intelektualų turinį. Bet realybėje jų informacinį srautą vis tiek neišvengiamai sudaro kačiukų nuotraukos“, – pasakoja S.Hoffmannas. Visa tai – atspindys to, kaip norime atrodyti iš šono, ir kokiais iš tiesų esame.
Netikite? Jei turite užsivedę, peržiūrėkite savo „Netflix“ pageidaujamų peržiūrų sąrašą (angl. watchlist). Kiek laiko ten kybo tie patys filmai (ir – leiskite spėti dokumentika apie gamtą, Žemę, kosmosą?). Ir kiek dažnai žiūrite visokius komedinius serialus?
Bet „Netflix“ tai kuo puikiausiai supranta, todėl jo DI veikia kitaip: jie renka statistiką, ką žmonės labiausiai žiūri, ir su ja eina pas Holivudo (ir kitus) kūrėjus, užsakinėdami tai, ko „Netflixui“ reikia, aiškina S.Hoffmanas. Atkreipkite dėmesį, kaip viskas apsivertė: nebe „sapnų fabrikas“ mielaširdingai (iš tiesų tai nė velnio ne mielaširdingai, o už nemenkus pinigus) perleidžia savo produkciją transliacijų platformai, o transliacijos platforma užsako, ką jai reikėtų sukurti.
Bet tai – tik pradžia. Įsivaizduokite kokį filmą, kuris jums didele dalimi patiko, bet kažkas jame – nelabai. Tarkime, buvo per daug arba romantinių, arba per daug veiksmo scenų (rpiklausomai nuo jūsų skonio). Bet juk DI, žinodamas jūsų įpročius ir pomėgius, galėtų tai pakeisti. „Ir čia mes įžengiame į personalizuotų pramogų sritį. Tas pats filmas dviem žmonėms gali tapti visiškai skirtingu“, – teigė S.Hoffmanas.
Tarkime žiūrite „Žvaigždžių karus“. Peržiūros sistema (ar tai būtų „Netflix“, ar kita) jau turi sukaupusi informacijos apie jūsų pomėgius, todėl jums rodomoje versijoje daugiau minučių skirta kosminiams mūšiams, šviesos kardams ir kitokiems energingiems dalykėliams. O kai per savo paskyrą tą patį filmą žiūri jūsų antroji pusė – filme labiau plėtojama emocinė pusė, santykių įtaka istorijai ir panašiai. Ir visi laimingi!
Skamba kaip tolima ateitis? Bet juk „Netflix“ tai yra jau padaręs: prieš metus pasirodė miniserialo „Black Mirror“ serija „Bandersnatch“, kurioje žiūrovas pats gali pasirinkti tolimesnį siužeto vingį. Skirtumas nuo S.Hoffmano piešiamo scenarijaus tik tas, kad ateityje ne sąmoningai rinksis vartotojas, o DI parinks už vartotoją (ir bus teisesnis dėl pasirinkimo už patį vartotoją). Ir tikslas bus pasiektas – žiūrovas gaus tai, ką labiausiai mėgsta, bus laimingesnis ir žiūrės dar daugiau filmų.
Beje, nereikia apie tai kalbėti vien būsimuoju laiku. Štai žaidimų kompanijos „Red Meat Games“ išleistame virtualiosios realybės žaidime „Bring to Light“ jau dabar egzistuoja galimybė prisijungti pulso matuoklį, ir pagal širdies plakimą žaidimo DI realiu laiku žaidimą daro baisesniu ar ramesniu (verta paminėti, tai yra VR žaidimas apie zombius).
Ir tai – tik biometrijos pradžia. Juk šiuolaikinės technologijos jau leidžia sekti ir akių judesius – ir visą šią informaciją teikti DI, kuris jau priiminės reikiamus sprendimus.
„Deep fake“ pramogose
„Deep fake“ – tai technologijos, kuri prie nufilmuotų kūnų primontuoja visiškai kitus veidus, pravardė. Kol kas ši technologija dar nėra maksimaliai išvystyta, todėl rezultatai dar gana grubūs – ir dažniausiai, ne paslaptis, naudojami pornografijoje. Taip visokios įžymybės tampa pornografinių siužetų herojais.
Ar taip jau buvo iki šiol. Nes prieš mėnesį buvo paskelbta apie kompanijos „Magic City Films“ kuriamą juostą „Finding Jack“, kurioje prisikels amerikiečių kino legenda Jamesas Deanas, autokatastrofoje žuvęs 1955 m. Rašoma, kad Vietnamo karo laikų dramoje mirusi legenda sugrįš pasitelkiant mišrią technologiją, kuris apims senas nuotraukas, seną filmuotą medžiagą ir kompiuteriu kurtus vaizdus. Balsą J.Deano įkūnijamam personažui kol kas skolins kitas aktorius – bet kadangi balso sintezavimas irgi sparčiai juda tolyn, po kokio dešimtmečio gal jau gali nebereikėti ir balso dublerių – jei tik bus išlikę pakankamai atkuriamo asmens autentiškų balso įrašų.
DI pritaikymas: muzika
Kadangi jau nuo vaizdo perėjome prie garso, štai ir dar vienas DI varomos ateities scenarijus: DI ir muzika.
„Spotify“, „Instagram“ ir „TikTok“ masiškai perka DI startuolius, dirbančius garso srityje. Kaip manote, kodėl? Tam, kad klausytojams (ir vartotojų kuriamiems filmukams) galėtų pasiūlyti muzikos, už kurią nereikėtų mokėti mokesčių autoriams“, – konferencijoje tvirtino S.Hoffmanas. Anot jo, DI jau šiandien įgalus įtikinamai sukurti instrumentinę muziką, kurią atskirti nuo grojamos žmonių jau nebeįmanoma. Su balsu dar sunkiau – bet su laiku praraja mažės ir ten. O tada jau prasidės ciklas, apimantis tiek turinio kūrimą, tiek vartotojų pasitenkinimo analizę: DI kurs muziką, stebės, kuri patiko, pagal tai, kas patiko, kurs daugiau muzikos.
Ir vėl gi – bent jau dalis šių dalykų jau nebėra naujiena. Lrytas.lt jau rašė apie simfoniją, kurią padėjo sukurti „Huawei“ dirbtinis intelektas. Bet vengiant kartojimosi, šįkart pateikiame pop dainininkės Taryn Southern dainą, kuri buvo sukurta kartu su dirbtinio intelekto kompozitoriumi, prodiuseriu ir atlikėju „Amper“. Šioje dainoje jis visiškai kontroliavo akordų struktūrą ir instrumentuotę.
Ar žmogui patiks DI kuriamas menas? O ar visiems žmonėms patinka visas žmonių kuriamas menas? Tikrai ne – tad ne kažko kito reikėtų ir tikėtis ir iš DI.
Bet pasakojimą užbaigsime grįžimu prie to, nuo ko pradėjome – filmų. Nes būtina paminėti 2016 m. trumpametražį filmą „Sunspring“, kurio scenarijų autorių sukūrė vien dirbtinis intelektas. Steve’as Hoffmanas konferencijoje pasakojo, kad parodžius šį filmą Londono mokslinės fantastikos filmų festivalyje, jis buvo įvertintas kaip labai nejaukus.
Bet tai ir nestebina. DI dar tik mokosi – mokosi, kaip ir kuo natūraliausias vaikas. Jis neturi jausmų (nors, reikia pripažinti, jau yra bandymų integruoti ir emocinio intelekto modulius), jis viską vertina matematiškai – todėl nereikia šaipytis ar purkštauti, jei rezultatas (kol kas) gana svetimas.
Bet jį tobuliname mes patys, natūralusis intelektas. Tvarkome, tobuliname algoritmus, parenkame medžiagą, iš kurios DI mokosi. Kažkada kompiuteriai užėmė ištisas sales, o dabar telpa į kišenę. Panašiai turėtų nutikti ir su DI – na bet kol nenutiko, gal dar kartą peržiūrėkime „Titaniką“, kol dar nėra progos ginčytis, kas liko ten skęstančiame laive – Jackas ar Rose.
Arba, žinoma, galime lukterėti, kol galiausiai pasirodys naujausias bendras Danieliaus Dolskio ir Antano Šabaniausko albumas, postmortem įrašytas 2025 metais.
