Šiais laikais vis daugiau dėmesio skiriama duomenų saugumui. Vis labiau suvokiama, kad neapsaugoti duomenys gali kainuoti labai daug laiko ir pinigų. Bet ar galite greitai pasakyti, ar jūsų kompiuteryje yra jautrios asmeninės informacijos? Kaip greitai galėtumėte ją ištrinti?

Problema - ištrinti failai tėra paslėpti failai

Visuose kompiuteriuose yra jautrios asmeninės informacijos. Na, nebent kompiuteris yra visiškai naujas. Tai gali būti nuotraukos, kuriose jūs apsvaigęs, negražus o gal ir visai nuogas. Dažniau tai – slaptažodžiai, asmeniniai duomenys, kitų žmonių kontaktinė informacija. Įvairių organizacijų kompiuteriuose gali būti ir vaikų pažymiai, medicininė informacija, asmeninių finansų duomenys. Pasikartosime – visuose kompiuteriuose yra informacijos, kurią reikėtų saugoti nuo blogą linkinčių rankų.

Kol ta informacija yra kompiuteryje, visada egzistuoja tikimybė, kad ją pasieks neprašytas svečias. Dažnai kalbama apie programišius, tačiau kompiuteriai su vertingos informacijos likučiais dažnai yra tiesiog pavagiami arba neatsakingai parduodami. Visai neseniai vienakibernetinio saugumo bendrovė „Ebay“ platformoje įsigijo labai seną nešiojamą kompiuterį, kuriame aptiko įslaptintos informacijos apie Vokietijos karines raketas. Tas kompiuteris buvo labai senas ir iš esmės nebetinkamas naudojimui, todėl niekas ir nepasirūpino tos informacijos pašalinimu.

Valstybės taip gali netyčia parduoti įslaptintą karinę informaciją. O štai verslo įmonės gali visiškai neatsakingai į pasaulį paleisti komercines paslaptis ar asmeninius klientų duomenis. Tai gali kainuoti milžiniškus pinigus – neatsakingai parduota sena kompiuterinė technika gali ir sužlugdyti bendroves.

Tačiau juk jūs jautrią informaciją iš savo kompiuterių galite ištrinti vos per porą sekundžių, taip? Lengvas kepštelėjimas per „Delete“ klavišą ir viskas nukeliauja į „Šiukšliadėžės“ aplanką. Tuomet belieka išvalyti jį ir kompiuteris nebeturi tos saugotinos informacijos. Jei norite ištrinti viską, tereikia suformatuoti kietąjį diską ir kompiuteris bus tuščias kaip mokyklinė lenta vasarą. Tiesa? Ne, tai yra visiškai netiesa.

Kompiuteriai informacijos beveik niekada netrina – jie ją perrašo. Kai ištrinate kokį nors failą, jis niekur nedingsta. Kompiuteris tiesiog pasižymi jo vietą, kaip tinkamą perrašymui. Pavyzdžiui, kai ištrinsite senas nuotraukas, jos kompiuterio laikmenose liks tol, kol jų neužpildysite naujomis. Ištrinti failai gali būti perrašomi iškart, bet gali išlikti paslėpti ir kelias dienas, savaites ar mėnesius, priklausomai nuo kompiuterio naudojimo.

Kartais tai išeina į gerą, nes netyčia ištrintus failus dar galima atkurti. Tačiau kartais tai gali baigtis labai blogai.

Toks tariamai išvalytas kompiuteris gali būti pavogtas ar parduotas. Jūs manysite, kad jame nieko nebėra, o technologijas išmanantys nenaudėliai ims ir atkurs tuos jautrius duomenis. Tai gali baigtis labai blogai – nuo komercinių įmonės paslapčių atskleidimo iki asmeninės informacijos praradimo ir net šantažo. Tai ką galima padaryti? Negi senų kompiuterių negalima parduoti ar jų laikmenų panaudoti kur nors kitur?

Sprendimas – specializuota failų ištrynimo programa

Duomenų apsaugos klausimas nebenaudojamuose kompiuteriuose aptarinėjamas jau seniai. Ir žinote, ką darydavo įvairios korporacijos ir valstybinės institucijos, kad užtikrintų, jog duomenys tikrai yra nepasiekiami? Jie savo kompiuterių laikmenas sunaikindavo fiziškai. Tačiau tai – senamadiškas, neekonomiškas ir neekologiškas jautrių duomenų naikinimo būdas.

„WipeDrive Enterprise“yra programa, kuri gali ištrinti visus kompiuteryje saugomus duomenis. Ir ji iš tikrųjų juos ištrina – „WipeDrive Enterprise“, sukurta„WhiteCanyon Software“ bendrovės, atitinka JAV Nacionalinio saugumo agentūros standartus. Šią programą jau naudoja tokie verslo gigantai kaip IBM, „Sony“, „Pepsico“, „Marriott“. Ją naudoja net JAV Karinės pajėgos, JAV Karinės oro pajėgos, NASA ir daugybė kitų institucijų, saugančių valstybinės reikšmės paslaptis.

„WipeDrive Enterprise“ naudoja kelias ypatingas duomenų trynimo sekas. Tai užtikrina, kad informacija iš kietojo disko paprasčiausiai bus neatkuriama. Viena iš tų trynimo sekų – DoD 5220.22-M standartas, kuriuo pasitiki JAV Vyriausybės institucijos.

„WipeDrive Enterprise“ yra patogi tuo, kad ją galima vienu metu paleisti keliuose prietaisuose. Programą galima paleisti tradiciniais būdais – per USB raktus, CD ar tiesiog parsisiuntus instaliavimo failus. Tačiau „WipeDrive Enterprise“ taip pat galima paleisti ir per PXE tinklus ar net nuotoliniu būdu. Norint tikrai įsitikinti, kad visi duomenys yra sugadinti, šią programą galima paleisti kelis kartus. Kadangi duomenų trynimo sekos idealiai niekada nepersidengs, kiekvienas trynimas vis labiau mažina tikimybę, kad liks kažkokių atkuriamų duomenų.

Kuo trynimo programos geresnės už fizinį kietųjų diskų sunaikinimą?

„WipeDrive Enterprise“ nėra nemokama programa – tai verslui skirtas įrankis, kuris neišvengiamai kainuoja. Tačiau daugybė korporacijų ryžtasi patikėti savo duomenų saugumą būtent jai. Kodėl?

Nes alternatyva – fizinis kietųjų diskų sunaikinimas. Tiesą sakant, didžiausios pasaulio korporacijos tai daro iki šiol, tačiau tai yra dar brangesnė procedūra. Kietuosius diskus reikia surinkti ir susmulkinti. Logistika, kietųjų diskų naikinimas ir viso šio proceso stebėjimas kainuoja nemažus pinigus. Be to, tie kietieji diskai dar gali būti panaudoti dar kartą, tačiau korporacijos vietoje jų perka naujus.

„WipeDrive Enterprise“ ir panašios programos logistikos klausimą pašalina apskritai. O ištrinti diskai gali būti panaudoti arba parduoti. Tai, beje, yra ir aplinkai draugiškesnis jautrių duomenų atsikratymo būdas, nes jis nesukuria atliekų.

Be to, „WipeDrive Enterprise“ suteikia galimybę audituoti duomenų trynimą. Tai yra, galima būti užtikrintiems, kad visi duomenys buvo sunaikinti. Fizinis kietųjų diskų naikinimas visada palieka tikimybę, jog kažkuriuo metu viena laikmena buvo pakeista kita ar tiesiog dingo su visais duomenimis.

„WipeDrive“ yra programa, kuri padeda išvengti problemų. Būtent todėl ją renkasi vis daugiau pasaulinio garso korporacijų ir vyriausybinių institucijų.

Komentarai ()