Naršymas internete – daugelio neatsiejama kasdienių ritualų dalis. Įsijungiame kompiuterį ar mobilųjį telefoną, atsidarome naršyklę ir interneto vartai mums tampa atviri. Tačiau ar visada susimąstome, kad tai, ką mes naršome yra vien tik mūsų asmeninis reikalas?

Kas atsitinka su duomenimis, kai nedvejodami paspaudžiame mygtuką „priimti visus slapukus“? Kaip saugoti savo asmeninį privatumą, norint išvengti nepageidaujamų reklamų? Įžvalgomis apie vartotojų privatumo politiką internete pranešime spaudai dalijosi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ DevOps praktikų vadovas Marius Guobys.

Į kokius esminius aspektus reiktų atkreipti dėmesį vartotojams, kurie naršo internete?

Daugelis vartotojų yra įsitikinę, kad kam gi čia gali rūpėti, ką aš veikiu internete, juk viso labo tik skaitau naujienas ir žiūriu linksmus kačiukų vaizdo įrašus įvairiose platformose. Bet ar pastebėjote, kad įvairūs puslapiai labai dažnai jums pateikia reklaminę juostą, paveikslėlį, (angl. banner), kuris atrodo maždaug taip: „Šioje svetainėje naudojami slapukai“ arba dar kitaip vadinami „cookies“ ir prašo „sutikti“ su visomis taisyklėmis, kurias pateikia.

Dažniausiai „sutinku“ mygtukas būna labai didelis ir žalias, kurį yra itin patogu paspausti ir nereikia per daug sukti galvos. Taip vadinamieji, „slapukai“ yra maži informacijos paketai, kurie yra saugomi vartotojų kompiuteryje, o kiekvieną kartą naršant internete, juose yra kaupiama informacija apie puslapius, kuriuos aplankėte bei puslapių nustatymo informacija.

Kaip teisingai atsirinkti slapukus, kuriuos reikia priimti ir ar būtina tai daryti?

Ar kada pagalvojote, kas slypi už šio, atrodo, paprasto veiksmo „sutinku“. O įvyksta iš tikrųjų labai daug, kadangi paspaudus, jog sutinkate su visais slapukais, jūs įgalinate puslapio valdytoją sekti viską, ką jūs naršote jūsų puslapyje. Nuo paprastų dalykų, kai – ieškome gardaus pyrago recepto savaitgaliui iki varžtų paieškos populiariame skelbimų portale. Visa ši informacija yra įrašoma ir išsaugoma tolesniam panaudojimui, kadangi jūs sutikote su visomis puslapio valdytojo sąlygomis. O šių sąlygų yra daug ir įvairių, ir jos yra nukreiptos dažniausiai tam, kad galima būtų uždirbti pinigų iš vartotojų naršymo internete.

Tad jeigu jūs, pavyzdžiui, skaitote straipsnį apie neseniai rinkoje pasirodžiusį naujausią išmanųjį telefoną, puslapio valdytojas šią informaciją įrašo ir taip „sužino“, kad jūs, pavyzdžiui, domitės tam tikro gamintojo naujausiais telefono modeliais.

Atrodytų, o kas gi čia blogo, jeigu kažkas ir sužino, kad man yra reikalingas naujas telefonas?

Štai čia ir prasideda įdomioji dalis, kuri ir yra paslėpta po „sutinku“ mygtuku. Šią informaciją apie jūsų domėjimąsi telefonu puslapio valdytojas gali perduoti savo partneriams, t. y. kitoms kompanijoms, kurioms ši informacija yra aktuali. Pavyzdžiui, reklamų agentūroms, elektroninės prekybos platformoms ir panašiai. O ši informacija dažniausiai nėra dalijama veltui – ji kainuoja. Tad šiuo atveju, tai yra jūsų naršymo istorija, įpročiai, kurie parduodami trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, apsilankius interneto puslapyje, jūs pamatysite galbūt aktualią reklamą apie naujausius telefonus arba populiarioje vaizdo įrašų platformoje jums pasiūlys peržiūrėti telefonų apžvalgą.

Kaip įmonės „seka“ vartotojus ir kokią naudą ar pelną iš to gauna?

Visas sekimas ir yra paremtas jūsų laisva valia dalytis šia informacija. Tad sutinkant su visomis puslapio taisyklėmis ir slapukų valdymu, jūs tarsi lengvai atiduodate savo informaciją tiek puslapio valdytojui, tiek ir trečiosioms šalims. Pavyzdžiui, nueikite į kokį nors populiarų naujienų portalą ir atsiverskite „Slapukų“ taisykles, kur galėsite peržiūrėti minėtų partnerių sąrašą. Paspaudus „Daugiau informacijos“ mes galime pamatyti bendrąsias taisykles, susipažinti, kokiais tikslais yra renkama informacija šiame puslapyje apie mus ir mūsų naršymą.

Bet kartu galime pamatyti ir visą partnerių sąrašą su kuriais yra pasidalijama informacija (arba parduodama) ir šis sąrašas yra gana įspūdingas, jame yra daugiau nei, pavyzdžiui, 800 partnerių, su kuriais yra pasidalijama informacija. Aišku ne visi partneriai renka informaciją būtent apie jus. Bet didžioji dalis tikrai nori jums parodyti daug tikslingos reklamos, produktų ir pan. Tad iš vartotojų informacijos daugiau finansinės naudos gauna jos rinkėjai, bet ne patys vartotojai. Kompanijoje „Devbridge“ jau daugelį metų dirbdami su klientais iš viso pasaulio skiriame labai daug dėmesio vartotojų duomenų apsaugai ir privatumui.

Kiekvienoje šalyje reikia laikytis ten numatytų vartotojų duomenų rinkimo, kaupimo ir dalijimosi taisyklių. Todėl visada drauge su klientais stengiamės kurti tokius produktus, kad jie atitiktų egzistuojančias taisykles ir nekeltų vartotojams nereikalingų klausimų.

Kokius kelis paprastus žingsnius, galėtumėte įvardyti, kurie sumažintų vartotojų asmeninių duomenų sekimą ir tuo pačiu jam siūlomos asmeninės reklamos srautus?

Eiliniam vartotojui yra tikrai sudėtinga visiškai pabėgti nuo informacijos rinkimo ir vartotojų sekimo šioje skaitmeninėje eroje. Net ir pažengusiems vartotojams tai yra tikras iššūkis. Bet nuo nepageidaujamos informacijos rinkimo iš dalies galime apsisaugoti bent keliais būdais.

Pirmasis patarimas – tiesiog nespausti aklai mygtuko „Sutinku“ su visomis taisyklėmis. O vis tik nepatingėti pasidomėti ir paspausti „daugiau informacijos“ apie tai, kokia informacija yra renkama apie jus, puslapiai leidžia įjungti ir išjungti tam tikras informacijos rinkimo parinktis. Tai ,žinoma, atima nemažai laiko, ypač jeigu norisi tik greitai kažką perskaityti ar pamatyti. Bet juk didelė tikimybė, kad į šią svetainę dar sugrįšite ne kartą, o tada nepamirškite, kad galios jau jūsų pasirinktos slapukų taisyklės.

Antrasis būdas – naršyklėse yra nustatymas, kuris leidžia neišsaugoti vartotojo nustatymų (angl. do not track me). Tai vienas iš būdų pranešti puslapiams, kad jūs nepageidaujate, jog apie jus būtų renkama informacija. Tačiau šis nustatymas nėra griežtai reglamentuotas ar apibrėžtas, o labiau veikia laisva valia, tad itin stipriai juo pasitikėti nereikėtų.

Trečias būdas – tai įvairūs plėtiniai, kuriuos galima įdiegti naršyklėse ir kurie blokuoja nepageidaujamą reklamą arba blokuoja galimybę rinkti apie jus informaciją. Interneto svetainės, aišku, „žino“ apie tokius plėtinius ir taip vyksta tarsi nuolatinis karas tarp plėtinių kūrėjų ir puslapių autorių, kai įdiegus plėtinį, puslapis pradeda iš dalies neveikti ir pan.

Kaip apsisaugoti vartotojams, kurie ieško vieno ar kito reikalingo daikto, kad, pavyzdžiui, vėliau įkyrios reklamos jų nepersekiotų?

Yra įvairių technologinių galimybių, kurias palaiko populiarios naršyklės. Vienas iš tokių yra privataus naršymo režimo galimybė, kuria galite pasinaudoti vienkartiniais tikslais. Tokiu atveju, jūs atidarote puslapį, surandate norimą prekę ir uždarę naršyklę slapukai apie jūsų paiešką yra pašalinami iš kompiuterio. Tad tai yra paprastas ir saugus būdas nesaugoti slapukų savo kompiuteryje. Tiesa, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai už naršymo informacijos rinkimą vartotojai gauna ir tiesioginės naudos.

Pavyzdžiui, dvi kompanijos JAV ir Didžiojoje Britanijoje pristatė paslaugą, kai už naršymo informacijos rinkimą vartotojai yra apdovanojami – gauna kuponą skanios kavos puodeliui arba su jais net yra atsiskaitoma kriptovaliutomis. Juk kompanijos parduoda naršymo informaciją internete, tad kodėl vartotojams nesuteikti galimybės susigrąžinti bent dalį už tai, ką jie atiduoda nemokamai. Tiesa, šios paslaugos dar nėra itin populiarios, bet per ateinančius keletą metų tikrai įsibėgės ir mes galėsime laisviau ir lengviau pasirinkti ar norime parduoti informaciją apie savo naršymą internete, ar norime tiesiog išlikti anonimiškais (ar bent iš dalies).

Kokiais atvejais, vartotojams vis dėlto reikėtų sunerimti dėl savo naršymo istorijos?

Reikėtų nerimauti ir galvoti apie tai, ką mes veikiame internete. Internetas sukuria iliuziją, kad mes galime pasislėpti už ekrano ir klaviatūros. Tai yra visiška netiesa, kadangi kiekvienas mūsų prisijungimas internete palieka taip vadinamąjį skaitmeninį pėdsaką (angl. digital footprint), kuris neišnyksta kartu su naršyklės užvėrimu. Aišku, visiškai atsiriboti nuo interneto ir jo teikiamų galimybių bei naudos taip pat nereikia. Visada reikia atidžiai įvertinti savo veiklą internete.

Ar vartotojams yra įmanoma galimybė visiškai pasislėpti internete?

Turbūt paprastam vartotojui visiškai pasislėpti nepavyks, net ir skaitant šį straipsnį slapukai jau yra naudojami. Tačiau visiškai slėptis ir nereikia, kadangi reikia suprasti ir kitą slapukų pusę – jie naudojami ne vien informacijos rinkimui apie jūsų naršymą. Bet jie atlieka ir funkcinę užduotį naršant internete. Pavyzdžiui, kai jūs prisijungiate prie elektroninės parduotuvės ir susidedate prekes į krepšelį ši informacija yra patalpinama slapuke. Tad pavyzdžiui, atsidarius naują naršyklės langą su tos pačios parduotuvės adresu jūs pamatysite savo prekes krepšelyje, kadangi ši informacija yra išsaugota slapuke. Tad jeigu mes pašalintume visus slapukus, mūsų apsipirkimas elektroninėje parduotuvėje tiesiog taptų nebeįmanomas.

Komentarai ()