Šiandien internete pasirodė straipsniai apie tai, jog Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Tautrimas Pajarskas sukūrė lietuvišką klaviatūros išdėstymą LEKP, skirtą greitesniam, patogesniam ir efektyvesniam spausdinimui. Ta proga ir mes „panaršėme“ po jaunojo išradėjo puslapį ir parengėme pristatomąjį straipsnį.

Žvilgsnis į kompiuterių klaviatūras

Pradėkime šią istoriją nuo susipažinimo su klaviatūra. Sakysite nėra ką pažindintis – tai pats žinomiausias kompiuterio įrenginys. Visiškai teisingai, tačiau niekada nekilo klausimas, pagal ką klaviatūroje yra išdėstytos raidės? Kodėl jų seka parinkta ne pagal abėcėlę, o kažkokia sunkiai suvokiama tvarka? Pasirodo šis klavišų išdėstymas ne bet koks, o priderintas pagal atliktus tyrimus kokių raidžių žmogui dažniausiai reikia. Toks klaviatūros standartas sudarytas dar 1973 m. ir vadinamas QWERTY klaviatūra. Pavadinimui paimama pirmos raidžių eilutės seka. Kai prie jos esame įpratę, dažnai net ir nekyla minčių apie kitokias galimas kombinacijas. Tačiau tokių skirtingų kombinacijų galima sutikti ne vieną. Kam to reikia? Visų pirma tam, jog QWERTY klaviatūra skirta lotyniškoms raidėms – tuo tarpu specifinių abėcėlių raides tenka dubliuoti arba iškelti į viršutinę skaičių eilutę.

Štai todėl nacionalinėse klaviatūrose ir yra įvairiausių kitų kombinacijų. Lietuvoje populiariausia Lithuanian (Baltic) sistema, kuomet išlaikomas standartinis QWERTY variantas, o lietuviškos raidės rodomos viršutinėje skaičių eilėje. Tačiau Lithuanian (Baltic) ne vienintelis galimas variantas – yra kitų raidžių išdėstymo būdų, kurie pakeičia QWERTY standartą ir lietuviškas raides įterpia vietoj kai kurių lotyniškų raidžių. Šis standartas dar vadinamas ĄŽERTY (arba LST 1582:2000).

AŽERTY standartas

Bet tai nėra labai patogu, todėl QWERTY visada išliko plačiausiai naudojama ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.

Kas dabartiniuose standartuose negerai?

Po tokios trumputės įžangos galime vėlei sugrįžti prie T. Pajarsko projekto. Abituriento netenkino nei vienas iš dabar buvusių lietuviškos klaviatūros variantų. Kas gi konkrečiai buvo blogai? Kiekvienai iš esamų kombinacijų autorius gali išvardinti eilę trūkumų. QWERTY standartas blogas tuo, jog:

• Ten dažniausiai naudojamos raidės yra išdėstytos visiškai netinkamose vietose, o mažiausiai naudojamos tiesiog ant pagrindinės eilės (pavyzdžiui: F H).
• Jums tenka net kelias raides iš eilės spausti tuo pačiu pirštu, ko tikrai, kiek įmanoma labiau, išvengta naujajame projekte.
• QWERTY buvo sukurta taip, kad spausdinimo mašinėlėje klavišai nesusikirstų ir nebuvo atsižvelgta į ergonomiją.
• QWERTY išdėstymas buvo specialiai sukurtas taip, kad angl. žodį „typewriter“ būtų galima surinkti naudojantis tik viena eile.
• Šis išdėstymas negali parašyti visų lietuvių kalbai reikalingų skyrybos ženklų.
• QWERTY nebuvo kurtas lietuvių kalbai, todėl diakritikai (ąčęėįšųūž) yra tiesiog sudėti „aplink“ raides. Buvo paplitę du išdėstymai: vienas su lietuviškomis raidėmis vietoje skyrybos ženklų ir Q W bei X raidžių, o kitas su diakritikais vietoje skaitmenų. Pastarasis ir prigijo.
• ĄŽERTY standartas, jau yra geresnis, tačiau paveldi daugumą QWERTY išdėstymo savybių. Dėl to kenčia ir greitis, ir komfortas spausdinant.

Neradęs tinkamo sprendimo Tautrimas ėmė domėtis galimomis kitomis klaviatūros alternatyvomis. Taip abiturientas sužinojo apie klaviatūras „Dvorak“ ir „Colemak“. „Pradėjau jomis naudotis, bet supratau, kad jos neskirtos lietuvių kalbai. Taip sugalvojau padaryti savo“, - portalui „Delfi“ aiškino T. Pajarskas. Visgi „Colemak“ išdėstymas pasirodė priimtiniausias, tad naujoji klaviatūra yra tarsi „Colemak“ standarto lietuviškas variantas.

Naujos lietuviškos klaviatūros "gimimas"

Darbas nevyko bet kaip. Pasak kūrėjo, iš pradžių reikėjo surinkti daug lietuviškų tekstų, sužinoti, kokios raidės ir raidžių kombinacijos naudojamos dažniausiai. Tada reikėjo parašyti programą, kuri pagal tam tikras taisykles, naudodamasi tekstuose esančiais duomenimis, padarytų naują klaviatūrą.

Taip gimė nauja klaviatūra arba tiesiog naujas klavišų išdėstymo būdas. Jis pavadintas LEKP - Lietuviškos Ergonomiškos Klaviatūros Projektas. Kas gi šioje klaviatūroje pasikeitė? Pasikeitė raidžių išdėstymas - autorius jas perdėliojo taip, kaip būtų paprasčiau ir lengviau spausdinant akluoju būdu.

Taip atrodo naujoji LEKP klaviatūra

Kalbėdamas apie savo klaviatūros išdėstymą, vaikinas aiškina, kad LEKP yra specialiai pritaikyta teksto rinkimui aklojo spausdinimo būdu, raidės išdėstytos taip, kad būtų itin patogu viena ranka surinkti dvi ar tris raides iš eilės. Anot jo, pagrindinėje eilėje spausdinama mažiausiai 65 proc. visų parašytų raidžių, tuo tarpu QWERTY išdėstyme tai daroma tik 34 proc., o ĄŽERTY – 38 proc.

Spausdinant LEKP vidutinis pirštais „nueinamas“ atstumas yra 1,6 karto mažesnis nei QWERTY ir 1,5 karto mažesnis nei ĄŽERTY. Pasak T. Pajarsko, šansas, kad du klavišus iš eilės paspausite tuo pačiu pirštu - net 3,5 karto mažesnis nei QWERTY ir 3,3 karto mažesnis nei ĄŽERTY. Jis tikino, kad su LEKP galima rašyti greičiau ir anglų kalba, mažiau pavargsta pirštai ir rankos.

Iš kur tokie konkretūs klaviatūrų palyginimo duomenys? Pasirodo, autorius klaviatūrų išdėstymų palyginimui naudojo šiek tiek modifikuotą „Keyboard Compare“ programėlę. Teksto pavyzdžio apimtis buvo 1,44 MB, kas yra pakankama bent apytikslams rezultatams gauti. Iš išdėstymų pašalinti visi simboliai išskyrus tašką bei kablelį dėl to, kad programa negali imituoti trečiojo lygmens, o QWERTY neturi brūkšnio (en dash) ir lietuviškųjų kabučių. Rezultatus galime matyti ekrano nuotraukoje:

Norite išbandyti?

Na gerai, tarkime susidomėjot naująją klaviatūra. Ką reikia daryti, norint ją išbandyti? Klaviatūros įdiegimui naudojamos tam tikros tvarkyklės, kurios atsisiunčiamos iš T. Pajarsko sukurtos interneto svetainės. „Jos įdiegiamos į kompiuterį ir viskas – jau galima naudotis klaviatūra. Praktiškai nereikia keisti jokių mygtukų, ant senų mygtukų klijuoti lipdukų, nereikia pirkti ar keisti naujos klaviatūros“, - aiškino išradėjas. Na, visgi užsiklijuoti naujų klavišų reikšmes kartais būtų gal ir visai paranku.

Savaime suprantama, naujas klavišų išdėstymas iš pradžių pasirodys keistas ir nepatogus. Tad prie naujosios klaviatūros teks įprasti. Kiek ilgai užtruks toks procesas? Autorius įsitikinęs, jog daug kartų mažiau, nei reikėjo išmokti QWERTY. Jei tiksliau, tai laikas priklauso nuo labai daug ko, bet apytiksliai tai turėtų užtrukti nedaugiau kaip porą mėnesių, kad sugrįžtumėte prie greičio artimo buvusiajam. Išradėjo nuomone jūsų pirštai jau yra koordinuoti, todėl mokymasis yra daug lengvesnis, nei koks jis buvo pačioje jūsų susipažinimo su kompiuteriu pradžioje. Pačiam Tautrimui pakako nedaugiau kaip kelių mėnesių praktikos, kad galėtų sukurti ir surašyti visą savo svetainės turinį naudojantis vien tik LEKP.

Šiais laikais skubančiam žmogui du mėnesiai nėra mažas laiko tarpas. Tad ar verta mokintis, tuo labiau, jog ne visuose kompiuteriuose bus įdiegta ši klaviatūra. Vadinasi kartais teks „persijunginėti“ įpročius nuo LEKP prie standartinio varianto. Autoriaus nuomone, toks „persijunginėjimas“ nėra blogai – tai leis nepamiršti standartinio išdėstymo. Tai gal tuomet ir naujos LEKP klaviatūros mokintis nereikia? Tačiau išradėjo nuomone naująja klaviatūra naudotis ne tik gali, bet ir turi:

• Bet kas, kas tik kada skundėsi nuovargiu ar sužeidimais spausdinant.
• Rašytojai, programuotojai arba bet kas kitas, kas tik nori rašyti taip greitai, kaip tik gali, nes galvoja, kad lėtesnis spausdinimas gali tik trukdyti.
• Žurnalistai ar kiti asmenys, kuriems reikia mokėti greitai spausdinti bet kuriuo momentu.
• Studentai, kurie turi greitai rašyti konspektus savo nešiojamaisiais kompiuteriais paskaitų metu.
• Bet kas, kas tik nori sutaupyti laiko ir naudoti jį efektyviau.
• Tie, kurie dažnai naudojasi greitųjų žinučių programomis ar kita susirašinėjimo programine įranga.
• Visi, kas tik praleidžia daugiau nei 10 valandų per savaitę rinkdami tekstus klaviatūra

Visgi, jei jūs nenorite ir neplanuojate išmokti aklo spausdinimo būdo (toks spausdinimo būdas, kai spausdinama visais 9 pirštais ir visiškai nežiūrima į klaviatūrą) ši klaviatūra jums nėra būtina, nes nejausite jokio pagreitėjimo. Tokiu atveju pats autorius rekomenduoja naudotis standartiniu Baltic+ išdėstymu.

Baltic+ klaviatūra

Sukurta naująja klaviatūra vaikinas neapsiribojo – dabar jis stengiasi savo kūrinį populiarinti. „Aš padariau viską nuo pradžių, sukūriau svetainę, pamokas, vartotojams reikalingą informaciją. Žiūrėsime, kas bus“, - kalbėjo išradėjas. Nauja klaviatūra naudojasi jis pats ir keletas pažįstamų. Vaikinas klaviatūrą kūrė 3-4 mėnesius. Tą laiką jis konsultavosi su specialistais, programavimo klausimais kreipėsi ir į užsienio specialistus, „Colemak“ klaviatūros kūrėją.

Vietoj epilogo

18 –metis sakė laikąs save kūrybišku. Visi dalykai mokykloje jam sekasi geriau nei vidutiniškai, matematika ir kiti tikslieji mokslai sekasi geriausiai. „Laisvalaikiu daug domiuosi ir stengiuosi daryti kažką įdomaus – šiuo metu su dirbtiniais neuronų tinklais virtualiu būdu kuriu robotus“, - pasakojo abiturientas.

Kai kurie portalai nepatingėjo pasidomėti mokslininkų nuomone apie naująją klaviatūrą. Atsiliepimų buvo įvairių, tačiau kaip ir vertėjo tikėtis daugiau pesimistinių. Na nėra ko ir norėti – Lietuvoje naujovės kelią skinasi sunkiai. Tačiau apskritai, kadangi šis produktas sukurtas ne mokslininkams, o kiekvienam iš jūsų, šių komentarų mes nepublikuosime – žymiai vertesnė ir naudingesnė nuomonė yra žmonių, praktiškai išmokusių ir išbandžiusių klaviatūrą.

Mes gi savo ruožtu, portalo administracijos vardu, sveikiname autorių su tokiu pakankamai ambicingu projektu – visai nesvarbu, kiek jis bus populiarus, žymiai svarbiau, jog įgyvendinamos idėjos ir užsiimama praktine kūryba. Tuo labiau, kad be abejonių, kažkam ši klaviatūra tikrai patiks, ir tikrai kai kas ja naudosis.

Plačiau: LEKP

Komentarai (60)