Laikraščių leidėjai ir interneto titanai kovėsi „Web 2.0“ diskusijoje (4)
„Wall Street Journal“ redaktorius Robert Thomson nepabūgo sukritikuoti ir apkaltino interneto gigantę „Google“ internetinių naujienų pateikimo „paleistuvyste“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai įvyko tuomet, kai jis ir „Google“ paieškų produktų viceprezidentė Marissa Mayer dalyvavo „Web 2.0“ diskusijoje, susijusioje su žurnalistika pasaulio interneto naujienose.
„Marissa skatina paleistuvystę, - sakė Robert Thomson. – Visas modelis – tai skaitmeninė neištikimybė. Jei žmonės įveda užklausą „Hamid Karzai“, rezultatų puslapyje nebus nuorodų į laikraščių svetaines, o tik į internetinių naujienų puslapius“.
Taip Robert Thomson sureagavo į klausimą kaip „Google“ paieška prisideda prie spausdintinių leidinių populiarinimo.
Tačiau Marissa Mayer atsikirto, kad „Google“ nukreipia žmones ieškoti istorijų naujienų svetainėse, per kurias jie gali patekti ir į originalius šaltinius. Tai, pasak jos, kaip tik padeda užsidirbti pinigų iš reklamos. „Žurnalistika dabar išgyvena transformacijas, - tvirtino ji. – Mes daug dalykų darome, siekdami padėti leidėjams“.
Moteris pabrėžė, kad kompanija „Google“ moka leidėjams kasmet daugiau nei 5 milijardus dolerių ir nusiunčia daugybę srauto, galinčio padėti užsidirbti pinigų. Be to, naujienų svetainės, nenorinčios, kad jų turinys būtų pateikiamas, gali pašalinti nuorodas iš interneto gigantės indeksų.
Visiškai kitokios nuomonės apie „Google“ yra populiarios interneto naujienų svetainės „The Huffington Post“ vadovas Eric Hippeau. „Aš nesuprantu, kaip jūs galite nemėgti „Google“, - kalbėjo Eric Hippeau . – Internetinės publikacijos susilaukia dėka paieškos gigantės didelių srautų“.
Tačiau ne visi spausdintinių leidinių atstovai nusiteikę skeptiškai „Google“ ar apskritai, viso interneto atžvilgiu. Požiūris, kad internetas nugalės laikraščius, yra tik banali frazė. Tokį požiūrį išreiškė „The New York Times“ viceprezidentas Martin Nisenholtz. Pastaruosius kelerius metus „New York Times“ tiražas buvo stabilus. „Internetas kažką duoda ir kažką atima, - teigė jis. – Negalima pakelti rankų ir pasakyti „Stop“. Reikia rasti būdą atsinaujinti“.
Su juo nenori sutikti „Wall Street Journal“ redaktorius Robert Thomson, pabrėžiantis skirtumą tarp internetinių naujienų portalų ir spausdintinių leidinių. Pasak jo, tik stmabieji laikraščiai turi galimybes išlaikyti užsienio korespondentų gretas ir siųsti juos į karščiausius pasaulio taškus.
Tuo tarpu „kompanijos „Google“ naujienos arba tarkim „Huffington Post“ nors ir seka įvykių eigą, tačiau pateikia tik atgarsius“, - teigė Robert Thomson.
Čia pat prieštarauti ėmė „The Huffington Post“ vadovas Eric Hippeau, teigdamas, kad šiame internetiniame naujienų portale dirba 60 redaktorių. Visi jie yra žurnalistai, galintys ne tik perpasakoti istorijas, gaunamas iš kitų šaltinių, bet ir sukurti originalų turinį.
Tačiau šiomis galimybėmis buvo linkęs suabejoti ir The New York Times“ viceprezidentas Martin Nisenholtz, atskiriantis santykius su „Google“ ir paprastais naujienų portalais: "jeigu „Google“ sukuria mums srautus, tai naujienų portalai dažnai nelegaliai pasinaudoja didesnių leidinių surinkta medžiaga ir ją tiesiog perspausdina, nebenukreipdami skaitytojo į pirminį informacijos šaltinį".
„Aš nepateisinu autorinių teisių vagystės, - tvirtino Martin Nisenholtz. – Ir aš manau, kad „Huffington Post“ daugeliu atvejų yra kalti“.
Jog tai yra didelė interneto problema, sutinka ir „Google“ atstovė Marissa Mayer pabrėždama, kad netrukus pasirodys tiesioginio mokėjimo modelis. „Reikia mokėti už žurnalistikos kokybę, - sakė ji. – Mums reikia sukurti tinkamas priemones internete. Naujienos patraukė spausdintą formatą, dabar reikia tą patį pasiekti ir internete“.
Kol kas esama situacija labiausiai patenkinti internetinių naujienų projektai. Jų atstovas Eric Hippeau prognozuoja, kad didėjantis žmonių skaičius norės vis daugiau naujienų internete, tai žurnalistams sukurs naujas galimybes. „Mes esame auksiniame žurnalistikos amžiuje“, - teigė jis. Tiesa, neaišku, kaip ši situacija pasikeistų, jei neliktų dabartinių stambių spausdintinės žiniasklaidos centrų, kurie dažnai sukuria pirminį turinį, vėliau įvairiais formatais išplintantį po internetą ir kitus informacijos kanalus.