Pavojus mums po nosimis. Kas yra tefloninis gripas ir kaip jo išvengti ()
Nepridegančios keptuvės yra populiarūs virtuvės reikmenys, naudojami visame pasaulyje, nes juos lengva valyti ir gaminti maistą. Tačiau gydytojai ir mokslininkai teigia, kad šios naudos turi paslėptą ir pavojingą minusą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įprastų virtuvės įrankių paslėpti pavojai dažnai nepastebimi, tačiau naujausi pranešimai atkreipė gydytojų dėmesį į pavojų sveikatai, susijusią su kasdieniais virtuvės rakandais.
Reiškinys, žinomas kaip polimerų dūmų karštinė arba tefloninis gripas, per pastaruosius dvidešimt metų tyliai paveikė tūkstančius žmonių. Gydytojai papasakojo, kas tai yra, kiek tai rimta ir kaip atpažinti galimai pavojingus šaltinius, rašo „The Washington Post“.
Per pastaruosius du dešimtmečius JAV apsinuodijimų kontrolės centrai pranešė apie daugiau nei 3600 polimerinių dūmų karštinės atvejų – tai į gripą panaši liga, susijusi su kai kurių nepridegančių keptuvių chemine sudėtimi.
|
Ši liga, dažnai vadinama tefloniniu gripu, yra susijusi su politetrafluoretilenu (PTFE, prekinis pavadinimas teflonas), kuris yra daugelio nepridegančių keptuvių komponentas ir dalis platesnės klasės medžiagų dalis, žinomų kaip PFAS (perfluoralkilintos cheminės medžiagos).
JAV apsinuodijimų kontrolės centrų duomenimis, 2023 m. buvo 267 įtariami susirgimo atvejai – vienas didžiausių metinių rodiklių nuo 2000 m.
Tinkamai naudojamas PTFE laikomas saugiu gaminant maistą. Tačiau jei nepridegančios keptuvės įkaitinamos virš 260 laipsnių Celsijaus, danga gali būti pažeista ir išskirti potencialiai kenksmingų dūmų. Šie dūmai gali sukelti karštligę, kuriai būdinga karščiavimas, šaltkrėtis ir galvos skausmas, kurį galima supainioti su įprasta virusine infekcija.
Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad svarbu naudoti nepridegančias keptuves, taip, kad būtų išvengta perkaitimo. Tyrimai rodo, kad nepridegančios keptuvės, naudojamos rekomenduojamuose temperatūros diapazonuose, nekelia didelio pavojaus sveikatai. Tačiau sugadinimo galimybė padidėja, kai keptuvės paliekamos be priežiūros ant stiprios ugnies.
Pavyzdžiui, 2012 metais žurnalas BMJ aprašė 29 metų vyro iš Japonijos atvejį, kuriam pasireiškė sunkūs kvėpavimo takų simptomai po to, kai užmigo kelias valandas verdant vandenį teflonu dengtame puode.
Paukščių savininkai turėtų būti ypač atsargūs su nepridegančiomis keptuvėmis, nes garai gali būti mirtini jų plunksnuotiems augintiniams. Gamintojai rekomenduoja paukščius laikyti toliau nuo virtuvės, jei gaminate telfoninėse keptuvėse.
Kad sumažintumėte riziką, nekaitinkite tuščių keptuvių, naudokite jas ant vidutinės arba mažos ugnies ir gamindami užtikrinkite tinkamą vėdinimą.
Ekspertai pabrėžia, mano, kad rūpestingas naudojimas ir saugos taisyklių laikymasis gali sumažinti galimą riziką.
Nepaisant to, kaip saugesnė alternatyva yra ketus, nerūdijantis plienas ar keramika, kuriuose nėra PFAS. Nepridegančias keptuves, kuriose aiškiai matomi pažeidimai, reikia pakeisti, nes dėl pažeistos dangos į maistą gali patekti PTFE dalelių. Tačiau šių dalelių nurijimas paprastai laikomas mažiau kenksmingu nei garų įkvėpimas iš perkaitusių keptuvių.
Vartotojams, ieškantiems indų be PFAS, yra prekių ženklų, siūlančių keramines keptuves be PFAS. Kai kurios įmonės visiškai atsisakė PFAS naudojimo. Ekspertai teigia, kad pirkėjai turėtų ieškoti etikečių, rodančių, kad induose nėra PFAS ar fluorintų junginių.
