„Gydytojas buvo teisus.“ To nežino daugelis. Beprotiškas būda, kaip gydyti širdies ligas ()
Ar kada nors girdėjote apie „psichologinę širdies ligą“ ir jos gydymo metodus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Aš nerūkau, negeriu alkoholio. Mano gydytojas patarė man daugiau mylėtis ir keliauti, kad palaikyčiau širdies sveikatą. Tiesą sakant, nesitikėjau tokio rezultato“, – pasakoja Nawal al-Hashem. Jai pavyko įveikti staiga užklupusią širdies ligą be vaistų ir operacijų – naudojant netikėtą metodą.
Apie tai rašoma „Raseef22“ straipsnyje.
Laimė ir ilgaamžiškumas
Kiekvieną dieną girdime apie tai, kaip kažkas mirė nuo širdies smūgio. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios širdies darbas sulėtėja arba visiškai sustoja, tiesiogiai susijusi su psichologine sveikata, žmogaus laimės ir komforto lygiu. Kitaip tariant, kuo žmogus laimingesnis, tuo ilgiau gyvens be sveikatos problemų.
Nawal aštuonerius metus gyveno Nyderlanduose, kur studijavo doktorantūroje, o 2018 metais grįžo į Libaną, kad dirbtų žinomoje inžinerijos įmonėje Beirute. Per tą laiką ji tapo moterimi, kurią nebetraukė vyrai. Ji nemėgsta „kavos ir cigarečių“ ir vengia riebaus maisto, kad išlaikytų gerą fizinę formą.
|
Nawal neturėjo turėti jokių širdies problemų, nes ji taip rūpestingai stebėjo savo sveikatą ir reguliariai tikrindavosi. Tačiau tai, kas jai nutiko, buvo visiškai netikėta.
Vieną naktį, būdama 40 metų, Nawal staiga prabudo dėl smarkiai padažnėjusio širdies plakimo. Ji pradėjo blogai miegoti, kentėti nuo galvos skausmų ir, galiausiai, prarado apetitą.
Ji nuvyko į Beiruto Amerikos universitetą, kur jai atliko tyrimus ir EKG, kad išsiaiškintų, kas ne taip. Kai atėjo rezultatai, gydytojas, rankoje laikydamas cigaretę, nusišypsojo: „Ar rūkote?“ Ji atsakė: „Ne“. Tada jis paklausė: „Ar linksmindavotės? Ar juokiatės?“ Ji, juokdamasi, atsakė: „Man skauda galvą, ne laikas linksmintis.“
Gydytojas ją kelias minutes stebėjo, tada suplėšė tyrimų rezultatus ir tiesiai šviesiai pasakė: „Mano mieloji, kelkitės, keliaukite ir linksminkitės. Jūsų problema nėra kūne – ji yra prote. Esate įklimpusi į problemas, kurios niekada nesibaigs. Pamirškite problemas šalyje. Negalvokite apie namų rūpesčius. Atsipalaiduokite. Pasinaudokite šiandiena ir leiskite savo protui pailsėti. Jūsų širdis siunčia pagalbos signalus, nes viso to jau per daug... Klausykitės savo širdies.“
Nawal išėjo iš gydytojo kabineto nesuprasdama, kaip jis galėjo pasakyti tokius žodžius. Po kurio laiko jai vėl prasidėjo priepuoliai. Ji nusprendė padaryti nedidelę pertrauką ir išvyko į Ispaniją, kur susipažino su 50-ties metų amžiaus našliu, su kuriuo užmezgė santykius.
„Niekada nemaniau, kad mano kūnui reikia seksualinių santykių su vyru. Juokiausi iš savo draugių, kai jos kalbėdavo apie tokius dalykus. Mano gyvenime buvo pakankamai rūpesčių, kuriuos laikiau svarbesniais už meilę ir seksą. Tačiau po to nepamirštamo atostogų, man daugiau nebebuvo priepuolių. Jaučiuosi daug geriau ir ruošiuosi vestuvėms rugsėjį“, – prisipažino ji.
Ji pridūrė: „Tiesą sakant, gydytojas buvo teisus. Tai, kas atrodė beprotiška, iš tiesų padėjo.“
Daugybė privalumų
Pokalbyje su „Raseef22“ seksologė ir reproduktologė Caroline Otman pasakoja: „Naujausi medicininiai tyrimai patvirtino ryšį tarp psichologinės širdies sveikatos ir saugumo bei laimės jausmo, kuris atsiranda lytinio kontakto metu. Hormonas oksitocinas – meilės hormonas, gaminamas lytinio akto metu, taip pat padeda kovoti su depresija, nerimu ir žema saviverte. Be to, organizmo išskiriamas dopaminas lytinių santykių metu reguliuoja širdies susitraukimų dažnį ir natūraliai tiekia kraują širdžiai, pagerindamas jos darbą.“
„Intymus artumas mažina cholesterolio kiekį, padeda deginti riebalus, stiprina imuninę sistemą, jau nekalbant apie socialinius ir emocinius privalumus, nes jis padeda poroms susibendrauti ir išlaikyti santykius“, – teigia Otman.
Kalbant apie moteris, dr. Otman tvirtina, kad „seksas ne rečiau kaip tris kartus per savaitę padeda išsaugoti jaunatvišką odos išvaizdą, nes moterys po lytinio akto atrodo mažiausiai dešimt metų jaunesnės dėl pagerėjusios kraujotakos“.
Pasak praėjusiais metais Amerikos Johno Hopkinso centro atlikto tyrimo, žmonės, kenčiantys nuo streso, nerimo ir nuolatinių minčių, dažniau susiduria su širdies ligomis, ankstyva demencija arba daliniu atminties praradimu. Jų smegenys ir nervinės ląstelės yra per daug apkrautos darbu, todėl didėja kortizolio kiekis ir kaupiasi kalcio druskos arterijose, dėl ko padidėja kraujospūdis, kyla insulto ar infarkto rizika.
Kita vertus, amerikiečių mokslininkas Chrisas Palmeris savo naujausiame darbe, paskelbtame Amerikos psichologų asociacijos svetainėje, rašo, kad „socialiniai tinklai šiandien labai prisideda prie streso ir depresijos vystymosi, ypač paauglių tarpe, todėl paaugliai yra labiau linkę į staigius ar periodinius širdies smūgius“.
Pasak psichologės Patricijos Daw, pastaraisiais metais Artimųjų Rytų šalyse buvo pastebėtas beprecedentis širdies ligų augimas. Tik Libane jų skaičius viršijo 100 %, Sirijoje jis padvigubėjo ir pasiekė 170 %, Egipte – beveik 85 %, o Jordanijoje – apie 50 %.
„Šie skaičiai atspindi tikrąją padėtį šiose ekonomiškai nestabiliose šalyse, kur mažėjanti perkamąji galia sukelia daugiau nerimo ir įtampos, ypač keturių ar daugiau asmenų šeimose“, – priduria ji.
Lyčių lygybė ir siekis griauti stereotipus čia atlieka svarbų vaidmenį, ir tai matyti kai kuriose visuomenėse, kurios leidžia moterims dirbti ir tiki jų gebėjimais. Tai suteikia joms galimybę padėti savo šeimoms, užtikrinti papildomą šeimos pajamų šaltinį, kas savo ruožtu sumažina stresą ir nuolatines mintis apie problemas, kurios sukelia psichologinį spaudimą vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, teigia Patricija.
Deja, ši logika ne visose arabų visuomenėse yra priimta. Kai kuriose moterys vis dar atlieka tik namų ruošos darbus, augina vaikus ir neturi jokio socialinio ar ekonominio vaidmens. Vyrai tuo tarpu prisiima papildomas atsakomybes, kurios viršija jų galimybes, ypač krizės ar karo laikotarpiais.
Kiekvienas iš mūsų ieško meilės ir stabilumo. Patinka mums tai ar ne, mūsų ligos vis mažiau susijusios su aplinkos tarša, epidemijomis, apsinuodijimais maistu ar net hormoniniais sutrikimais. Jos yra labiau psichologinės, o ne fizinės kilmės. Kitaip tariant, kuo labiau mūsų širdis kenčia nuo kasdienio rūpesčių ir problemų, tuo greičiau ji nusidėvi. Vieną dieną širdis gali tiesiog sustoti be jokio perspėjimo.