„Jo trūksta 90 % lietuvių.“ Pirmieji simptomai. Kada pradėti vartoti? ()

2024-10-18

Daugeliui kyla klausimas kada po vasaros, atėjus tamsiajam laikotarpiui, pradėti vartoti šį vitaminą?

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vitamino D trūkumas yra paplitęs tarp lietuvių. Jis atsiranda dėl per trumpo buvimo Saulėje ištisus metus.

Vitamino D trūkumas dažniausiai kamuoja vaikus, paauglius ir vyresnius nei 65 metų žmones. Teigiama, kad mažiausiai 90 % mūsų geografinėje platumoje gyvenančių žmonių organizme stipriai trūksta vitamino D šaltuoju metų laiku.

Vitamino D poveikis, daugiausia susijęs su jo poveikiu graiučių sistemai ir kalcio bei fosfatų apykaitai organizme, pirmą kartą buvo aprašytas XX amžiaus pradžioje. Laikui bėgant tolesni moksliniai tyrimai taip pat patvirtino vitamino D poveikį žmogaus kūno sistemų ir organų funkcijoms.

Plonojoje ir storojoje žarnoje vitaminas D didina kalcio ir fosfatų pasisavinimą, stimuliuoja fermentus, atsakingus už organizmui kenksmingų medžiagų „panaudojimą“ ir mažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Kauluose ir raumenyse vitaminas D palaiko pusiausvyrą tarp kaulų remodeliacijos procesų (vadinamojo „kaulų retėjimo“ ir „kaulų formavimosi“), skatina kolageno gamybą, palaiko raumenų ląstelių dalijimosi ir augimo procesą.
Kasoje vitaminas D padidina insulino sekreciją, taip pat padidina audinių jautrumą insulinui.
Inkstuose vitaminas D, kaip ir žarnyne, padidina kalcio ir fosfato pasisavinimą.
Smegenyse vitaminas D veikia nervinių ląstelių diferenciaciją, taip pat yra atsakingas už neurotransmiterių – acetilcholino ir dopamino, žinomo kaip laimės hormonas, išsiskyrimą.
Odoje vitaminas D veikia odos ląstelių (keranocitų) diferenciaciją, saugo odą nuo UV spindulių, reguliuoja plaukų augimo ciklą.
Vitaminas D sustiprina organizmo imuninės sistemos priešuždegiminį potencialą, veikdamas limfocitus, t. y. ląsteles, kurios dalyvauja kovoje su infekcijomis. Jis taip pat veikia citokinų, t. y. medžiagų, turinčių priešuždegiminį arba priešuždegiminį poveikį, gamybą.
Širdies ir kraujagyslių sistemoje vitaminas D didina kalcio pasisavinimą širdies ir kraujagyslių ląstelėse, reguliuoja kraujospūdį, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Reprodukcinėje sistemoje vitaminas D lemia tinkamą kiaušialąsčių ir spermos vystymąsi, taip pat turi įtakos embriono implantacijai ir vystymuisi gimdoje.