1,1 minutės per dieną: kodėl šis skaičius gali išgelbėti jūsų gyvybę? ()
Penkios ar šešios intensyvios veiklos, kurių kiekviena trunka tik apie 10 sekundžių, gali padaryti didelį skirtumą. JAV atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie kasdien atlikdavo šiek tiek daugiau nei 1 minutę intensyvios veiklos, per ateinančius šešerius metus buvo daug mažiau linkę mirti dėl bet kokios priežasties nei tie, kurie tokia fizine veikla neužsiimdavo.

© RDNE Stock project (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/a-person-in-work-out-clothes-holding-a-red-jumping-rope-8402213/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tik apie 15 procentų suaugusiųjų reguliariai sportuoja, sako Emmanuelis Stamatakisas iš Sidnėjaus universiteto Australijoje.
„Daugumai suaugusiųjų tai sunku, jie nėra suinteresuoti arba negali įtraukti reguliarių fizinių pratimų į savo kasdienę rutiną“, – teigia jis.
Todėl tyrėjas ir jo kolegos tyrinėjo atsitiktinio fizinio aktyvumo – pavyzdžiui, kopimo į statų kalną, energingo žaidimo su vaikais ar sunkių krovinių nešimo – naudą sveikatai. Jie tai padarė paprašydami žmonių, kurie jau dalyvauja dideliuose sveikatos tyrimuose, savaitę nešioti stebėjimo įrenginius, kad įvertintų jų įprastą aktyvumo lygį – ir tada išnagrinėdami jų mirties riziką per ateinančius metus.
2023 m. tyrėjai paskelbė dešimčių tūkstančių žmonių, dalyvavusių Jungtinės Karalystės Biobanko tyrime, rezultatus. Jie nustatė, kad tie, kurie per dieną atlikdavo apie 4,4 minutės intensyvių fizinių pratimų, per ateinančius septynerius ar aštuonerius metus mirė 38 proc. rečiau nei tie, kurie jų neatlikdavo.
|
Dabar komanda paskelbė 3300 žmonių, dalyvavusių NHANES tyrime JAV, kurie buvo apskritai mažiau fiziškai aktyvūs nei Biobanko tyrimo dalyviai, rezultatus.
„Jie vidutiniškai yra daug labiau nutukę ir turi didesnį antsvorį, be to, jie daug mažiau fiziškai aktyvūs“, – sako E. Stamatakisas.
Šioje grupėje reikėjo vos 1,1 minutės intensyvios veiklos per dieną, kad per ateinančius šešerius metus mirties dėl bet kokios priežasties rizika sumažėtų 38 proc.
Tai reiškia, kad 1,1 minutės šioje mažiau fiziškai aktyvioje JAV grupėje davė tokį patį santykinį pagerėjimą kaip 4,4 minutės fiziškai aktyvesnėje JK grupėje – bet tai nereiškia, kad jie pasiekė tokį patį sveikatos lygį. JAV tyrimo dalyviai iš pradžių buvo mažiau fiziškai aktyvūs, todėl jų bendras mirties dėl bet kokios priežasties rizikos lygis vis dar buvo aukštesnis.
„Autoriai teigia – ir aš sutinku – kad tai gali atspindėti mažiau aktyvią, didesnės rizikos populiaciją, kuri gauna didesnę naudą iš nedidelio intensyvaus fizinio aktyvumo, – sako Carlos Celis-Morales iš Glazgo universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Tai vadiname lubų efektu: žmonėms, turintiems aukštą fizinį pasirengimą, yra mažiau galimybių tobulėti, o mažiau aktyviems asmenims, kurių fizinis pasirengimas greičiausiai yra žemas, tobulėjimo galimybės yra didesnės.“
Rezultatai taip pat papildo įrodymus, kad nedidelis intensyvus atsitiktinis fizinis aktyvumas gali duoti didelės naudos. Tačiau tai dar nėra neabejotinai įrodyta, įspėja E. Stamatakisas.
„Logiškai mąstant, tai tikrai gali būti naudinga sveikatai, – sako jis. – Tačiau tokio tipo tyrimais niekada negalima įrodyti priežastinio ryšio.“
Jo komanda dabar planuoja tolesnius tyrimus, kurie galėtų pateikti tvirtesnių įrodymų, kad pastebėti privalumai sveikatai iš tiesų yra atsitiktinių fizinių pratimų rezultatas. Ilgalaikis tikslas – rasti būdų, kaip padidinti fizinių pratimų kiekį, kurį žmonės atlieka kasdien.
„Tikimės, kad vieną dieną galėsime padėti žmonėms padidinti atsitiktinių fizinių pratimų kiekį be poreikio eiti į sporto klubą“, – sako E. Stamatakisas.
Tyrimas publikuotas „medRxiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.