Mokslininkai šokiruoti: populiariausia svorio metimo dieta dvigubina mirties riziką  ()

Dieta žada pakeisti organizmo biologiją be varginančio kalorijų skaičiavimo ar angliavandenių ribojimo.


Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Andres Ayrton (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/woman-showing-apple-and-bitten-doughnut-6551415/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Protarpinis badavimas tapo dešimtmečio mitybos tendencija. Jis žada pakeisti organizmo biologiją be varginančio kalorijų skaičiavimo ar angliavandenių ribojimo. Tačiau ar iš tiesų ši praktika neturi jokio šalutinio poveikio sveikatai?

Technologijų magnatai giria jos veiksmingumą, Holivudo žvaigždės sako, kad tokia dieta padeda išlikti lieknoms, o buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Rishi Sunakas prisipažino savaitę pradedantis 36 valandų pasninku, praneša BBC.

Kol kas mokslas, regis, palaiko šią tendenciją. Tyrimai rodo, kad ilgas naktinis pasninkas gali pagerinti medžiagų apykaitą, skatinti ląstelių atsinaujinimą ir netgi prailginti gyvenimą. Tačiau dietologai jau seniai perspėja, kad valgių praleidinėjimas gali būti pavojingas žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.

Protarpinis badavimas riboja valgymą iki trumpo laikotarpio per dieną – paprastai aštuonių valandų – ir apie 16 valandų tenka apsieiti be maisto. Kiti laiko ribojami mitybos planai, pavyzdžiui, „5:2“, numato kalorijų mažinimą tam tikromis dienomis, o ne valandomis.

Pirmasis tokio masto tyrimas kelia rimtą susirūpinimą

Išanalizavę daugiau nei 19 tūkst. suaugusiųjų duomenis, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie valgė mažiau nei aštuonias valandas per dieną, turėjo daugiau nei dvigubai didesnę riziką mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palyginti su tais, kurie valgė per 12–14 valandų laikotarpį, rašo nv.ua.

„Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“: Galijotas prieš Dovydą

Šiandien koncentruosimės į „Gigabyte RTX 5080 Gaming OC“ naudojamą aušinimo sistemą.

Išsamiau

Padidėjusi širdies ir kraujagyslių rizika reiškia, kad pagal žmogaus sveikatos būklę, gyvenimo būdą ir medicininę istoriją jis labiau nei kiti tyrimo dalyviai gali patirti širdies smūgį ar insultą.

Tyrimas parodė, kad bendras mirtingumas nebuvo reikšmingai padidėjęs, tačiau širdies ligų rizika buvo aiškiai didesnė. Autoriai pabrėžia, kad tyrimas nenustato tiesioginio priežastinio ryšio. Tačiau pats signalas pakankamai rimtas, kad keltų abejonių dėl badavimo kaip visiškai saugaus būdo.

Mokslininkai aštuonerius metus stebėjo amerikiečių įpročius. Dalyviai buvo paprašyti du kartus, su maždaug dviejų savaičių pertrauka, išsamiai prisiminti viską, ką jie valgė ir gėrė. Remiantis šiais „mitybos prisiminimais“, tyrėjai nustatė vidutinį kiekvieno žmogaus valgymo laiką ir panaudojo jį kaip ilgalaikių įpročių rodiklį.

 

Tyrimas parodė, kad tie, kurie valgė per aštuonias valandas, turėjo didesnę riziką mirti nuo širdies ligų nei tie, kurie maistą paskirstė per 12–14 valandų. Padidėjusi rizika buvo matoma visose socialinėse grupėse, bet ypač tarp rūkorių ir žmonių, sergančių diabetu ar turinčių širdies problemų. Ši sąsaja išliko net ir atsižvelgus į mitybos kokybę, valgių bei užkandžių dažnumą ir kitus gyvenimo būdo veiksnius.

Pasak recenzuoto tyrimo, paskelbto žurnale „Diabetes & Metabolic Syndrome: Clinical Research and Reviews“, pagrindinio autoriaus profesoriaus Victoro Wentze Zhong, dieta yra vienas svarbiausių veiksnių diabeto ir širdies ligų vystymuisi, tad ryšys su didesniu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų nėra netikėtas.

„Netikėta išvada yra ta, kad ilgas metų laikotarpis, kai valgoma mažiau nei aštuonias valandas per dieną, buvo susijęs su didesne mirties nuo širdies ligų rizika“, – sako prof. Zhong, epidemiologas iš Šanchajaus Jiao Tong universiteto medicinos mokyklos.

Tai prieštarauja populiariam įsitikinimui, pagrįstam trumpalaikiais tyrimais (nuo kelių mėnesių iki metų), kad valgymo laiko ribojimas gerina širdies sveikatą ir medžiagų apykaitą.

Protarpinio badavimo privalumai ir rizikos

 

Endokrinologas Anup Misra analizuoja protarpinio badavimo naudą ir rizikas. Teigiama, kad daug tyrimų rodo jo privalumus: svorio mažėjimą, geresnį insulino jautrumą, mažesnį kraujospūdį, optimizuotą lipidų profilį, net priešuždegimines savybes. Tai taip pat gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje be griežto kalorijų skaičiavimo, lengvai prisitaikyti prie religinių ar kultūrinių pasninko praktikų, o laikytis tokio režimo paprasta.

Tačiau, pasak profesoriaus, galimos rizikos yra: maistinių medžiagų trūkumas, padidėjęs cholesterolio kiekis, stiprus alkio jausmas, dirglumas, galvos skausmai ir ilgainiui – sunkesnis režimo laikymasis. Sergantiems diabetu nekontroliuojamas badavimas gali sukelti pavojingai žemą cukraus kiekį kraujyje ir paskatinti nesveikus valgymo įpročius. Vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems lėtinėmis ligomis ilgas pasninkas gali dar labiau silpninti organizmą ar spartinti raumenų nykimą.

Tai ne pirmas kartas, kai protarpinis badavimas sulaukia kritikos. 2020 m. žurnale JAMA Internal Medicine publikuotas griežtas trijų mėnesių tyrimas parodė, kad dalyviai numetė tik nedidelį kiekį svorio, daugiausia raumenų sąskaita. Kitas tyrimas nustatė, kad protarpinis badavimas gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip silpnumas, alkis, dehidratacija, galvos skausmai ir sunkumai susikaupti.

 

Naujasis tyrimas, pasak prof. Misros, įneša dar vieną nerimą keliantį aspektą – galimą ryšį su didesne širdies ligų rizika, bent jau tam tikrose grupėse. Jis teigia, kad žmonės, sergantys širdies ligomis ar diabetu, turėtų būti ypač atsargūs pereidami prie aštuonių valandų protarpinio badavimo.

Rezultatai rodo būtinybę turėti „individualizuotas“ mitybos rekomendacijas, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir naujausius mokslinius duomenis.

Kol kas, remiantis turimais įrodymais, svarbiau yra ką žmogus valgo, o ne kada. Valgant tik aštuonias valandas per dieną nėra pakankamas būdas užkirsti kelią širdies ligoms ar pailginti gyvenimą.

Aišku viena – kalbama ne apie visišką pasninko atsisakymą, o apie jo pritaikymą individualiam rizikos profiliui. Kol duomenys nebus aiškesni, saugiausia strategija gali būti tokia: ne pagal laikrodį, o pagal lėkštę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai ()