Kelintą valandą valgote pusryčius? Šis pokytis reiškia, kad senstate ()
Nors daug kalbama apie tai, ką ir kiek valgome, daug rečiau atkreipiame dėmesį į tai, kada valgome.
© congerdesign (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/new-year-alarm-clock-cup-morning-2116007/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad pusryčių laikas gali turėti didelės reikšmės sveikatai. Ypač vyresnio amžiaus žmonėms valgymo laiko pokyčiai nėra atsitiktiniai – jie gali signalizuoti apie tam tikrus nerimą keliančius organizmo pokyčius.
Tyrimas su tūkstančiais dalyvių
Analizę atliko tyrėjų komanda iš Mass General Brigham ir Massachusetts General Hospital, vadovaujama dr. Hassano Dashtio, bendradarbiaujant su Altuğu Didikoglu iš Izmiro technologijos instituto. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Communications Medicine“.
Tyrime naudoti duomenys apie 2945 Jungtinės Karalystės gyventojus, kurių amžius siekė nuo 42 iki 94 metų. Jie buvo stebimi daugiau kaip 20 metų. Mokslininkai vertino tiek dalyvių valgymo laikus, tiek kraujo mėginius.
Pavojingi vėlyvi pusryčiai
|
Surinkti duomenys parodė, kad bėgant metams žmonės linkę pusryčius ir vakarienę nukelti į vėlesnes valandas, taip sutrumpindami savo dienos „valgymo langą“. Nors tokie pokyčiai gali atrodyti natūralūs, paaiškėjo, jog jie glaudžiai susiję su ligomis, lydinčiomis senėjimą.
Mokslininkai pastebėjo, kad vėlesnis valgymas siejasi su įvairiomis sveikatos problemomis. Ypač išryškėjo ryšys su depresija, nerimo sutrikimais, lėtiniu nuovargiu bei blogėjančia burnos sveikata. Šios ligos lemia, kad vyresnio amžiaus žmonės pradeda valgyti vis vėliau.
Valgio laikų pasislinkimui įtakos turi ir sunkumai ruošiant maistą bei prastėjanti miego kokybė. Be to, tyrimas parodė, jog kuo daugiau gretutinių ligų žmogus turi, tuo didesnė rizika, kad jis pradės valgyti vėliau.
„Mūsų tyrimai rodo, kad pokyčiai valgymo laike, ypač pusryčių, gali būti lengvai stebimas bendros sveikatos būklės rodiklis“, – pabrėžė dr. Hassanas Dashtis iš Massachusetts General Hospital, vienas iš analizės autorių.
Svarbu tai, kad per daugelį metų stebėjimų mokslininkai nustatė: vėlesnis pusryčių valgymas susijęs su didesne ankstyvos mirties rizika.
Kas toliau?
Tyrimo išvados rodo, kad psichinės ir somatinės ligos gali lemti valgymo laikų pokyčius, o šie gali būti ankstyvas blogėjančios sveikatos signalas.
„Mūsų rezultatai padeda užpildyti žinių spragą – jie rodo, kad vėlesni valgymo laikai, ypač pavėlinti pusryčiai, siejasi ne tik su sveikatos iššūkiais, bet ir su didesne mirties rizika vyresnio amžiaus žmonėms“, – apibendrino Dashtis. – „Tai suteikia naują prasmę posakiui, kad pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis.“
Mokslininkai taip pat pabrėžė, jog reguliarūs pusryčiai ir pastovus dienos ritmas gali atlikti svarbų vaidmenį senėjimo prevencijoje ir sveikatos palaikyme.
„Skatinimas vyresnio amžiaus žmones laikytis pastovių valgymo valandų galėtų tapti platesnių strategijų dalimi, padedančia siekti sveiko senėjimo ir ilgaamžiškumo“, – aiškino Dashtis.
