Procesorių evoliucija: kuo naujausios kartos „Intel“ procesoriai paprastai skiriasi nuo praėjusios šeimos analogų? ()
Kiekvienais metais „Intel“ išleidžia naujus procesorius, kurie atstovauja naujai procesorių kartai. Logiška tikėtis, jog naujos kartos procesoriai turėtų būti ženkliai geresnį, nei senesnės kartos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kad pateisintų šį lūkestį, „Intel“ investuoja milijonus dolerių, o kompanijos mokslininkai ir inžinieriai verčiasi per galvą, mat pagerinti šiuolaikinius procesorius yra beprotiškai sunku. Tai nereiškia, jog dabartiniai procesoriai yra tobuli, tiesiog, dabar žmonijos turimos technologijos yra labai priartėjusios prie savo galimybių ribos. Ir norint rimtų permainų, reiktų keisti pačias technologijas, pavyzdžiui, pereiti prie kvantinių procesorių. Deja, bet tai reikalauja dar daugybės tyrimų ir paieškų – šiuo metu klausimų vis dar yra gerokai daugiau nei atsakymų.
Jeigu neturite laiko gilintis į skirtingais metais pagamintų procesorių subtilybes, pakanka žinoti vieną paprastą taisyklę – kuo procesorius yra naujesnės kartos, tuo jis bus bent kažkuo geresnis. Tai būtina taisyklė, mat priešingu atveju „Intel“ rizikuotų savo reputacija. Tiesa, būna atveju, kai kažkuri iš naujų įdiegtų technologijų tiesiog nepasiteisina ilguoju periodu arba galimas gamybos brokas. Tačiau tai atskiros išimtys iš taisyklės, kiekvienais metais sukurti kažką bent kiek geresnio. Tačiau geresnis, dar nereiškia, jog bus spartesnis - gali būti patobulinti tie dalykai, kurie konkrečiai jūsų poreikiui visai nereikalingi, tačiau savaime suprantama, naujesnio procesoriaus kaina jau bus didesnė.
Procesorių patobulinimų gali būti labai įvairių, o patys pagrindiniai yra tokie:
Bendras našumas. Nors nauji procesoriai bent kažkiek našesni už senesnius, tačiau čia jokios aiškios priklausomybės nėra. Tad nereikia tikėtis, jog 2015 metais pagamintas Skylake šeimos procesorius bus bent dvigubai našesnis už 2014 m. pagamintą to paties dažnio ir branduolių skaičiaus Broodwell procesorių. Deja, bet jau senokai neliko aiškios priklausomybės tarp procesorių gamybos metų ir bendro jų našumo ir realią situaciją kiekvienu atveju parodo nebent testai. Kodėl taip yra – skaitykite straipsnyje Ką reiktų žinoti apie procesorių dažnį, našumą, gamybos procesą ir „Intel“ „tick - tock“ strategiją
O kaip gi bendras našumas ir branduolių kiekis? Plačiau apie tai galite paskaityti straipsnyje „Branduolių kiekis procesoriuose: kodėl skiriasi jų kiekis ir kaip jie lemia bendrą procesoriaus našumą“
Energijos sąnaudos. Net jei testai rodo, kad naujesnės kartos procesorius nedaug yra našesnis už senesnės kartos, tačiau labai tikėtina, kad jis naudos mažiau energijos. O tai yra ypač svarbu nešiojamos technikos atveju – kuo mažesnės energijos sąnaudos, tuo ilgiau užteks tos pačios talpos akumuliatoriaus energijos. Tad renkantis nešiojamą techniką, naujos kartos procesorius taupys energiją. Bet tai nereiškia, kad akumuliatorius laikys ilgiau – gamintojas gali sumažinti akumuliatoriaus dydį taupydamas erdvę, bet tuomet gausite mažesnį pritaisą. Štai taip taupesnis procesorius lemia mobilesnius prietaisus.
Kaitimas. Kai kalbame apie nešiojamą techniką, visada norime pakankamai lengvų ir plonų įrenginių. Tačiau kuo įrenginys mažesnis, tuo mažiau vietos ir visiems elektronikos komponentams. O mažai vietos visada reiškia didesnę sangrūdą ir prastesnį aušinimą. Įsivaizduokite pustuštį ir sausakimšą autobusą tą pačią vasaros dieną – kuriame bus karščiau ir tvankiau?
Siekiant apsaugoti elektroninius komponentus nuo perkaitimo, reikia, kad dėl vietos stygiaus labai sumažėjęs aušinimo efektyvumas vis dar pajėgtų palaikyti tinkamą temperatūrą. Tai įmanoma padaryti tik tokiu atveju, jei pagrindiniai šilumą generuojantys komponentai jos išskirtų kur kas mažiau nei įprasta.
Štai ir dar viena niša, kurioje tvirtai pirmauja naujos kartos procesoriai, lyginant su senesniais – dažnai jie išskiria mažiau šilumos ir dėl to jiems pakanka kur kas silpnesnio aušinimo, o tuo pačiu įrenginiai gali būti plonesni ir lengvesni.
Integracija. Artėjant Mūro dėsnio pabaigai (plačiau skaitykite straipsnyje „Ką reiktų žinoti apie procesorių dažnį, našumą, gamybos procesą ir „Intel“ „tick - tock“ strategiją“) 2016 m. pradžioje pasirodė prognozių, jog bus keičiamas kokybinis lustų vertinimas pramonėje. Pramonė pereis nuo susitelkimo į lustuose naudojamas technologijas ir vietoje to dėmesį skirs įvairiems jutikliams ir mažos galios procesoriams. Šį judėjimą, be abejo, sukėlė išmaniųjų telefonų ir Daiktų interneto vystymasis. Planuojamuose ateities procesoriuose, kitaip nei ankstesniuose, bus diegiama RAM, srovės reguliavimas, GPS komponentai arba giroskopai, visos savybės, taip vertinamos mobiliuosiuose įrenginiuose.
Plačiau apie tai galite paskaityti straipsnyje Epochos pabaiga: kokios bus technologijos be Mūro dėsnio?
Tai reiškia ir tai, jog dabar tikslas daug įvairesnis, nei vien, kaip anksčiau, tranzistorių skaičiaus padvigubinimas. Tai reiškia naujų technologijų kūrimą. Tarp medžiagų, kurių panaudojimą mikroprocesoriuose tiria kompanijos yra anglies nanovamzdeliai ir grafenas.
Tačiau elementų mažinimas dar jokiu būdu nėra nurašomas. Tiesiog pramonė laukia kvantinių savybių ištyrimo, alternatyvių medžiagų ir kitų technologijų sukūrimo, kad galėtų vėl imtis mažinimo.
