Nenorite 145 eurų baudos už palapinę? Tuomet turite žinoti šias taisykles (15)
Stovyklavimas su palapinėmis gamtoje prie ežero – malonus užsiėmimas, tačiau kartais atostogos gali apkarsti ir vietoj gerų įspūdžių namo galite parsivežti nemažą baudą. Kad taip nenutiktų, portalas grynas.lt domėjosi, kur galima ir kur draudžiama statyti palapines.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Negalima statyti ten, kur užsimanote
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Apsaugos ir tvarkymo skyriaus geografė Agnė Tamošiūnė poilsiautojams siūlė prieš išvyką į gamtą panaršyti internete.
„Visose saugomose teritorijose palapines galima statyti tik planavimo dokumentuose nustatytose stovyklavietėse ir taip pat kempinguose, kuriuose sudaromos sąlygos statyti palapines. Ten yra ištisos palapinių miestelių zonos. Bet kur palapinių statyti negalima. Prie ežerų gali būti ir poilsio, atokvėpio vietos, bet jose negalima statyti palapinių“, – teigė A. Tamošiūnė.
Specialistė pataria žmonėms prieš išsiruošiant į gamtą stovyklauti pasižiūrėti į turistinį žemėlapį: „Jį galima rasti parko direkcijų puslapiuose. Arba reikėtų pasiskambinti į direkciją ir sužinoti, kur yra stovyklavietės, kuriose tikrai galima statyti palapines ir niekada niekas nebaus už nelegalų palapinių statymą. Yra reglamentuotas palapinių statymas, parkų apsaugos reglamentuose yra apibrėžta, kur yra stovyklavietė. Tai padaryta todėl, kad reikia sureguliuoti lankytojų srautus ir kad žmonės nestatytų palapinių ten, kur užsimano.“
Būna piktybiškų žmonių
Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas pasakojo, kokiomis priemonės parkas kovoja su nelegaliais stovyklautojais.
„Manau, kad Lietuvoje jau tikrai visi žino, kad palapinės saugomoje teritorijoje negalima statyti ten, kur nori. Galima statyti tik tam skirtose vietose. Tai svarbu ne tik dėl to, kad apsaugotume gamtinius objektus, stovyklauti skirtose vietose yra įrengtos visos būtinos žmogui priemonės: pavėsinės, tualetai, laužavietės“, – aiškino G. Kukanauskas.
Pasak parko direktoriaus, šiltuoju metų laiku atsiranda žmonių, kurie stovyklauja ne vietoje, tačiau tokių pasitaiko labai nedaug: „Žmonės dažniau pažeidžia taisykles ne dėl to, kad nežino, jog tose vietose negalima stovyklauti, o tiesiog nori pastatyti palapinę ramesnėje vietoje ir galvoja, kad niekas jų ten nesuras. Tai yra piktavališki žmonės ir kiekvieną vasarą tokių atsiranda.“
Pašnekovo teigimu, visi supranta, kad saugomos teritorijos yra gražiausios Lietuvos vietos, kur yra patys vaizdingiausi ežerai, todėl natūralu, kad žmones ten traukia. Tačiau reikia rasti pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus, juk į gamtą važiuojame dėl grožio, tačiau jeigu to netausosime, mūsų ateities kartoms galbūt ir nebeteks čia važiuoti. Už saugomų teritorijų režimo pažeidimą priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso pagal ATPK gresia įspėjimas arba bauda nuo 28 eurų. Visgi reikėtų žinoti, kad bauda gali siekti net 145 eurus.
„Tačiau mes stengiamės daug dirbti prevenciškai, dažnai ne vietoje apsistoja užsieniečiai, kurie pamato ežerą ir sugalvoja sustoti pernakvoti prie jo. Mes visuomet stengiamės įspėti žmones, žvejus. Perspėjame, kad čia palapinės statyti negalima, dažniausiai žmonės geranoriškai tai supranta“, – sako G. Kukanauskas.
Paplūdimyje palapinės taip pat draudžiamos
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser teigė, kad netinkamas palapinių statymas nėra jau tokia ir dažna problema. Visgi ji primena, kad pagrindiniai pažeidimai – palapinių statymas paplūdimiuose ir rezervatuose. Reikia atminti, kad žmonėms net įeiti į rezervatą draudžiama, o apie apsistojimą palapinėse negali būti nė kalbos.
„Būna tokių atvejų, kai žmonės, kurie anksti ryte važiuoja, praneša, kad mato ne vietoje stovinčias palapines. Mes dabar budime savaitgaliais, todėl galime patikrinti. Tačiau tai yra labiau pavieniai atvejai. Šį šeštadienį, pavyzdžiui, pilnas ekipažas budės, todėl tikrai nesiūlyčiau poilsiautojams statyti palapinių“, – juokėsi A. Feser.
Lietuvos pajūrio paplūdimiuose pagal taisykles taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei rengti stovyklavietes. Už šių taisyklių pažeidimą pagal ATPK gali būti taikoma bauda iki 57 eurų.
Miškas – ne palapinių miestelis
Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas teigė, kad palapinėms ne vieta ir miškuose.
„Palapinių miške bet kur statyti negalima. Tai reglamentuoja lankymosi miške taisyklės. Jas reikia statyti tam numatytose vietose. Jeigu kiekvienas, kas sumanys, palapines statys bet kurioje vietoje, nukentės ir miškas, ir miško augmenija, be to, miškas – ne palapinių miestelis“, – šyptelėjo S. Žebrauskas.
Pašnekovo teigimu, bet kurioje miško vietoje pastatyta palapinė sukelia taršos riziką: „Po poilsiautojų lieka atliekos. Iš kur kitur plastikas atsiranda miškuose? Turime patirtį, kai pastatėme miške šiukšliadėžes, o žmonės tokie nekultūringi, kad jas net sudaužė. Dabar kai kurios urėdijos rašo skelbimus ir šiukšles prašo išsivežti su savimi. Dar gali būti neatsargus elgesys su ugnimi, be to, statant palapinę, išmindžiojama miško paklotė, suardomos samanos, kalami kuoliukai. Miškas turi atrodyti kaip miškas, o ne kaip poilsiavietė.“
Specialistas sakė, kad vietų miške, kur galima legaliai pasistatyti palapinę, tikrai pakanka: „Bent man neteko girdėti, kad nebūtų kur statyti palapinės. Jas stato vaizdingose vietovėse prie ežerų, pušynuose, ten dažniausiai būna saugomos teritorijos ir yra įrengti kempingai. Jeigu piliečiui norėtųsi pailsėti miške, jis turėtų kreiptis į girininką ar urėdiją, nurodydamas vietą, kad būtų suderinta. Jam patars ir pasakys, kur geriau galima būtų poilsiauti.“
Lankymosi miške taisyklių pažeidimas pagal ATPK užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 14 iki 57 eurų.
Įsikuria per arti vandens
Tam tikros taisyklės galioja ir nesaugomose teritorijose. Todėl poilsiautojai turėtų būti atidūs bei iš anksto pasidomėti, kaip arti ežero galės pasistatyti palapinę.
Pakrančių apsaugos juostose (jos kiekvienam vandens telkiniui nustatomos individualiai), kurios dažniausiai siekia 25 metrus nuo kranto, nereikėtų įsikurti, nes tose vietose draudžiama ardyti velėną, kūrenti laužus, statyti automobilius. Pagal ATPK paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 29 iki 145 eurų.
