Mokslininkai skambina pavojaus varpais. „Dangus krenta“ ()

2025-03-19

Apie 40 000 kilometrų per valandą.

Asociatyvus pav.
© Boris_JJ (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/planet-asteroids-space-exoplanet-6215636/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Klimato kaita daro poveikį ne tik gyvybei Žemėje, bet ir kosmose. Naujas Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Sustainability“, rodo, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos keičia atmosferos sudėtį, todėl kosminės šiukšlės orbitoje išsilaiko daug ilgiau. Dėl to gali kilti pavojingų palydovų susidūrimų ir net žema Žemės orbita gali tapti netinkama naudojimui.

Žemės atmosfera neturi aiškios ribos – ji palaipsniui skystėja iki kosmoso. Viršutiniai jos sluoksniai, ypač termosfera, atlieka svarbų vaidmenį palaikant saugią kosmoso aplinką. Ji sukuria aerodinaminį pasipriešinimą, kuris padeda išvalyti šiukšles iš orbitos, nes priverčia palydovų nuolaužas nusileisti ir sudegti atmosferoje.

[EU+Kuponas] Iki 10 kartų pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės magnetinės gręžimo staklės. Paskutiniai vienetai („VEVOR D8860“)

5877 4

Fantastiškai gera kaina

Specialus kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkinys

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Tačiau dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimosi termosfera mažėja. Tai mažina pasipriešinimą ir leidžia kosminėms šiukšlėms daug ilgiau išlikti orbitoje. Dėl to labai padidėja palydovų ir nuolaužų susidūrimų rizika.

Astrofizikų teigimu, ši problema tampa ypač opi dėl sparčiai didėjančio palydovų skaičiaus. Per pastaruosius penkerius metus jų buvo paleista daugiau nei per pastaruosius 60 metų kartu sudėjus. Tokios bendrovės kaip „SpaceX“ aktyviai dislokuoja megapalydovų žvaigždynus, skirtus pasaulinei interneto aprėpčiai.

Jei ši tendencija išliks, žemoji orbita gali tapti pavojingai perpildyta. Tai gali sukelti Keslerio sindromą – grandininę susidūrimų reakciją, dėl kurios susidarytų kritinis nuolaužų kiekis ir orbita taptų neprieinama palydovams.

„Dangus krenta tiesiogine prasme – dešimtmečių greičiu. Ir mes tai matome iš to, kaip keičiasi kosmoso palydovų atsparumas“, – perspėja tyrimo autorius Viljamas Parkeris.

MIT tyrėjai sumodeliavo, kaip situacija keisis iki 2100 m., priklausomai nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Jie prognozuoja, kad saugiai naudojamų palydovų skaičius sumažės 50-66 proc.

Norėdami išvengti katastrofos kosmose, mokslininkai siūlo tris variantus. Pirmoji – mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris išlaikys termosferos stabilumą. Antrasis variantas apima aktyvų orbitos valymą nuo šiukšlių. Šiuo atveju naujos technologijos gali padėti pašalinti šiukšles. Trečioji galimybė – perėjimas į aukštesnes orbitas. Tačiau pagal šį scenarijų palydovai ir jų nuolaužos ten liks beveik visam laikui, o tai taip pat kels pavojų ateityje.

Ekspertų skaičiavimais, šiuo metu orbitoje yra 40 000 didesnių nei 10 cm nuolaužų, milijonas nuo 1 iki 10 cm nuolaužų ir 130 milijonų nuo 1 mm iki 1 cm nuolaužų. Net ir mažiausios kosmoso šiukšlės kelia rimtą grėsmę. Vidutinis jų susidūrimo greitis yra 11 kilometrų per sekundę, t. y. apie 40 000 kilometrų per valandą.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

comments.ua

Aut. teisės: MTPC

(20)

(4)

(16)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()