DNR mįslė: kas bendra tarp vengrų, suomių, estų ir sibiriečių? ()
Naujas genetikų tyrimas atskleidė netikėtą Uralo kalbų vartotojų – estų, suomių ir vengrų – protėvių pėdsaką. Žurnale „Nature“ publikuoti duomenys rodo, kad šiuolaikinių šių tautų atstovų DNR turi ryškių panašumų su senovės Sibiro gyventojais, rašo livescience.com.
© Александр Велигура (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/photograph-of-a-family-sitting-on-a-sled-8877218/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimas apėmė net 180 senovės individų palaikus, gyvenusius šiaurinėje Eurazijoje nuo mezolito laikų iki bronzos amžiaus – tai laikotarpis nuo maždaug 11 000 iki 4000 metų prieš mūsų erą.
Šie duomenys buvo palyginti su daugiau nei 1300 kitų senovinių DNR pavyzdžių ir šiuolaikinių žmonių genetikos duomenimis.
Genetiškai susiję
Paaiškėjo, kad grupė žmonių, gyvenusių Altajaus kalnų regione maždaug prieš 4500 metų, yra genetiškai susijusi su dabartinėmis uraliečių kalbomis kalbančiomis tautomis. Tyrėjai šį senovinį genetinį modelį pavadino „Jakutija LNBA“ (Yakutia_LNBA).
|
„Šios populiacijos buvo aiškiai susijusios tiek su senovės, tiek su dabartiniais Uralo kalbų vartotojais“, – rašoma tyrime.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nors genetika gali padėti atsekti migracijos kelius, ji negali tiesiogiai parodyti, kokiomis kalbomis žmonės kalbėjo.
Kitaip tariant, nors šie senoviniai Sibiro žmonės ir yra genetiniai giminaičiai, tai dar nereiškia, kad jie kalbėjo Uralo kalbomis.
20 kalbų šeima
Vis dėlto lingvistai jau seniai domisi Uralo kalbomis – tai daugiau nei 20 kalbų šeima, kuri skiriasi nuo aplinkinių indoeuropiečių kalbų.
Į šią grupę įeina estų, suomių ir vengrų kalbos – vienintelės tokios Europoje.
Nors tyrėjai savo tyrime nenagrinėja daugiakalbystės, teigiama, kad „labai tikėtina, jog senovės populiacijos buvo daugiakalbės“.
Tačiau, mokslininkų teigimu, „platus kalbos pokytis greičiausiai apėmė migraciją – arba bent jau didelės dalies kalbinių naujokų integraciją į regiono populiacijas – tokiu lygiu, kuris greičiausiai paliks tam tikrą genetinį poveikį“.
