Naujas genetikų tyrimas atskleidė netikėtą Uralo kalbų vartotojų – estų, suomių ir vengrų – protėvių pėdsaką. Žurnale „Nature“ publikuoti duomenys rodo, kad šiuolaikinių šių tautų atstovų DNR turi ryškių panašumų su senovės Sibiro gyventojais, rašo livescience.com.

Tyrimas apėmė net 180 senovės individų palaikus, gyvenusius šiaurinėje Eurazijoje nuo mezolito laikų iki bronzos amžiaus – tai laikotarpis nuo maždaug 11 000 iki 4000 metų prieš mūsų erą.

Šie duomenys buvo palyginti su daugiau nei 1300 kitų senovinių DNR pavyzdžių ir šiuolaikinių žmonių genetikos duomenimis.

Genetiškai susiję

Paaiškėjo, kad grupė žmonių, gyvenusių Altajaus kalnų regione maždaug prieš 4500 metų, yra genetiškai susijusi su dabartinėmis uraliečių kalbomis kalbančiomis tautomis. Tyrėjai šį senovinį genetinį modelį pavadino „Jakutija LNBA“ (Yakutia_LNBA).

[EU+Kuponas] Pirkėjai sužavėti. „Labiau nei pateisina lūkesčius. Nuostabi kokybė. Su lazeriniu kreiptuvu. Ir dar tokia kaina.“ Būtinas „pasidaryk pats“ entuziastams ir profesionalams 2895 2 Nuostabi kaina Specialus kuponas Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas Aukščiausia kokybė Puikių galimybių rinkinys Labai ribotas kiekis 12 mėn. garantija Išsamiau

„Šios populiacijos buvo aiškiai susijusios tiek su senovės, tiek su dabartiniais Uralo kalbų vartotojais“, – rašoma tyrime.

Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nors genetika gali padėti atsekti migracijos kelius, ji negali tiesiogiai parodyti, kokiomis kalbomis žmonės kalbėjo.

Kitaip tariant, nors šie senoviniai Sibiro žmonės ir yra genetiniai giminaičiai, tai dar nereiškia, kad jie kalbėjo Uralo kalbomis.

20 kalbų šeima

Vis dėlto lingvistai jau seniai domisi Uralo kalbomis – tai daugiau nei 20 kalbų šeima, kuri skiriasi nuo aplinkinių indoeuropiečių kalbų.

Į šią grupę įeina estų, suomių ir vengrų kalbos – vienintelės tokios Europoje.

Nors tyrėjai savo tyrime nenagrinėja daugiakalbystės, teigiama, kad „labai tikėtina, jog senovės populiacijos buvo daugiakalbės“.

Tačiau, mokslininkų teigimu, „platus kalbos pokytis greičiausiai apėmė migraciją – arba bent jau didelės dalies kalbinių naujokų integraciją į regiono populiacijas – tokiu lygiu, kuris greičiausiai paliks tam tikrą genetinį poveikį“.

Komentarai ()

Po 20 metų galiausiai nuskaitytas žmogaus genomas

+1

(6)

Žmogaus ir šimpanzės DNR sutampa 98,8 proc. – tad kodėl mes tokie skirtingi?

+1

„Pagrindinę kliūtį sukelia tik vienas genas.“ Ką iš tikrųjų turime bendro su kiaulėmis

+1

Naujausias žmonijos genealoginis medis rodo, kaip mes visi esame susiję

+1

Tolimas žmogaus „giminaitis“... bananas? Mokslininkai paaiškino, kas tai lėmė bei ką tai reiškia

+1

Beethoveno plaukų sruogą ištyrę mokslininkai pateikė išvadą dėl jo apsinuodijimo ir mirties: chemikalų koncentracija buvo itin didelė

+1

DNR sudėtyje yra tam tikros „instrukcijos“. Mokslininkai atskleidė tiesą – charakterį lemia ne tik auklėjimas

+1

Rado įrodymų, kad žmonija kaip rūšis vis dar evoliucionuoja

+1

Mokslininkai perspėja: gali nutikti taip, kad naujasis koronavirusas įsirašys į mūsų DNR - kaip jis prasiskverbtų į mūsų „genetinę biblioteką“?

+1

Mokslininkai pateikė atsakymą, kodėl vieni suaugusieji tokie žemi, o kitų ūgis prilygsta krepšininkams

+1

Eksperimentas atskleidė: žmonių genus galima valdyti elektra

+1

Ar leistumėte nuskaityti savo kūdikio DNR? Jungtinė Karalystė sako - TAIP: žada teigiamus pokyčius sveikatos srityje

+1

(7)

Piebaldizmas – genetinė liga, kuri „nudažo“ ne tik gyvūnus, bet ir žmones. Kaip tai įmanoma ir kuo toks svarbus naujausias atradimas?

+1

Nesame tokie išskirtiniai, kaip galvojame: tik nedidelė DNR dalis yra unikali

+1

Įdomi genetika – vienas genas yra Alzheimerio ligos ir COVID-19 rizikos veiksnys

+1