Karpis, kurį galite valgyti užsimerkę: Žuvis be kaulų jau čia ()
Ideali baltymo biomašina.
© JuPi2011 (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/fish-meal-carp-asia-thailand-7581019/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gėlavandenių žuvų mėgėjai žino: kvapnioje ir saldžioje karpio ar karoso mėsoje slypi klastingi spąstai – dešimtys smulkių aštrių ašakų. Tačiau dėl mokslininkų genialumo ši kulinarinė košmariška problema, regis, tampa praeitimi.
Kinija pereina prie žuvų be kaulų auginimo. Pasitelkę genų inžineriją, Kinijos mokslininkai išvedė naują žuvų veislę be smulkiųjų kaulų. Karpis yra viena populiariausių žuvų rinkoje. Jis nereiklus gyvenimo sąlygoms, visaėdis, greitai auga, lengvai prisitaiko ir gali gyventi įvairiuose gėlavandeniuose telkiniuose. Dėl savo ištvermingumo ir gero dauginimosi tempo karpis tapo labai populiaria žuvimi natūraliuose tvenkiniuose ir dirbtinėse veisyklose.
Esant tinkamai vandens temperatūrai, jis greitai dauginasi. Tai viena vaisingiausių gėlavandenių žuvų, galinti dėti ikrus dalimis. Patelės gali išneršti iki 1,5 milijono ikrelių. O jei maisto pakanka, jis sparčiai priauga svorio. Todėl žvejai taip mėgsta gaudyti šią žuvį, kepta ji – nepaprastai skani. Tačiau kai kuriems karpis nepatinka dėl daugybės smulkių ašakų.
Tačiau, panašu, žuvys, milijonus metų saugojusios savo švelnią mėsą daugybe smulkių kaulų, pralaimėjo kovą „molekulinėms žirklėms“ CRISPR-Cas9. Apie šį mokslinį atradimą pranešė South China Morning Post (SCMP). Kaip rodoma jos vaizdo reportaže, Kinijos mokslininkai užblokavo geną, atsakingą už kaulų augimą, kad pašalintų smulkias ašakas.
|
SCMP atkreipė dėmesį, kad karpis Kinijoje taip pat laikomas delikatesu. Tačiau viešojo maitinimo įmonės, ypač restoranai, stengiasi jo nesiūlyti savo meniu, nes šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje dauguma klientų nenori gaišti brangaus laiko rankiodami smulkias ašakas ar rizikuoti jomis užspringti.
Be to, draudimo bendrovės „nemėgsta“ klientų, kurie dažnai kreipiasi į gydytojus, nes jų polisai tampa nuostolingi – tai gali lemti sutarties nepratęsimą, tarifų padidinimą arba įtraukimą į „nepatikimų“ apdraustųjų sąrašus.
„Todėl Kinijos mokslininkai sukūrė naują žuvų rūšį, kuri beveik neturi kaulų. Jie tai padarė blokuodami geną, atsakingą už kaulų augimą“, – teigiama vaizdo reportaže.
Pasak mokslininko Gui Jianfango, naujo karpio tipo kūrimo projektas pasiekė baigiamąją stadiją. Šiuo metu mokslininkai svarsto galimybes komercializuoti genetiškai modifikuotą karpį. Jų prognozėmis, šios žuvų veislės komercializavimas leis gamintojams atsisakyti sudėtingos įrangos ir sumažinti savikainą, paverčiant tradicinę žuvį prieinamu ir patogiu, daug baltymų turinčiu pasaulinio lygio produktu.
„Svarbiausias pasiekimas – pašalinti tie maži, patys nemaloniausi valgant žuvį kauliukai. Žuvyje išsaugoti pagrindiniai kaulai, įskaitant šonkaulius ir stuburą, tačiau visi tarpraumeniniai smulkūs kaulai dingo. Pagrindinių kaulų negalima pašalinti – kitaip ji virstų beforme mase. Jei pašalintume ir juos, žuvis paprasčiausiai negalėtų išgyventi“, – pabrėžė Jianfangas.
Pasak Kinijos mokslininkų, naujasis karpio tipas taip pat buvo genetiškai modifikuotas, kad augtų greičiau. Ateityje jie ketina pasiekti, kad iš priešlervės ar mailiaus suaugusi žuvis užaugtų vos per kelias savaites ar net dienas. Natūraliomis sąlygomis karpis nuo mailiaus iki prekinio dydžio (0,8–1,2 kg) užauga per 2–3 metus, tačiau optimizuojant pašarus ir užtikrinant šilumą ištisus metus, šį svorį galima pasiekti per mažiau nei metus.
Kaip genetiškai „pakoreguota“ žuvų rūšis paveiks žmogaus genomą ir ar ji bus saugi žmogaus organizmui – nežinoma. Kinijos mokslininkai šiuo klausimu tyrimų neatliko. Vadinasi, rizika išlieka.
Tuo tarpu Kinijos žiniasklaida šį mokslinį atradimą pateikia kaip „didelį proveržį akvakultūroje“, „būdą sustiprinti maisto saugumą“ ir „naują galimybę žuvų gamybai ir vartojimui“, rašo Vietnamo laikraštis Dân trí.
Savo ruožtu leidinys, remdamasis Kinijos agentūra CGTN, pranešė, kad Kinijos mokslininkai sukūrė sidabrinio karoso be kaulų (Carassius gibelio) versiją, naudodami CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologiją. Tyrimai pagal Kinijos mokslų akademijos programą „Tikslus projektavimas ir selekcija“ truko 6 metus. Kaip praneša CGTN, po ilgų intensyvių tyrimų sėkmingai sukurta sidabrinio karoso veislė „Zhongke Nr. 6“.
Ši karoso rūšis Azijoje labai vertinama dėl savo kvapo ir malonaus skonio, švelnios ir lengvai virškinamos mėsos. Tačiau daugiau nei 80 mažų Y formos kauliukų, paslėptų giliai raumenų skaidulose, darė ją „sudėtingu“ produktu masinei rinkai, nepaisant didelės maistinės vertės.
Norėdami jų atsikratyti, Kinijos mokslų akademijos tyrėjų grupė pirmiausia iššifravo sudėtingą sidabrinio karoso genomą. Dėl to jie identifikavo geną runx2b – „geną architektą“, atsakingą už kūno kaulų sistemos formavimą. Tada, pasitelkę CRISPR-Cas9 technologiją, kurią specialistai vadina „molekulinėmis žirklėmis“, mokslininkai tiksliai pašalino šį geną embriono vystymosi stadijoje.
Taip „nukreipiantis“ genas, nustatantis smulkiųjų kaulų vystymosi kryptį, buvo visiškai pašalintas – galima sakyti, tiesiog ištrintas iš gyvybės brėžinių, tuo tarpu pagrindinė žuvies kaulų sistema vystėsi normaliai. Rezultatas stulbinantis: atsirado naujos kartos žuvis. „Zhongke Nr. 6“ išlaikė tvirtą kaulinę struktūrą, tačiau neteko 80 nematomų Y formos „dantukų“, kurie amžiais atgrasydavo gurmanus.
Be to, kad jai pašalinti smulkūs kaulai, naujoji „Zhongke Nr. 6“ veislė optimizuota pramoniniam auginimui: ji auga greičiau, turi tvirtą imunitetą ir efektyviai įsisavina pašarą, tapdama idealia baltymo gamybos biomašina.
„Zhongke Nr. 6 veislė nereikli maistui, kukli, kantri. Jas paprasčiau šerti, jos ėda mažiau, bet labiau priauga svorio. Veislė optimizuota produktyvumui ir atsparumui ligoms. Ši žuvis gerai auga net ir mažuose tvenkiniuose, kur ankštai laikoma su daugybe kitų žuvų. Be to, ji užtikrina aukštą baltymų kiekį. Tyrėjai tikisi, kad Zhongke Nr. 6 taps viena pagrindinių komercinių žuvų rūšių Kinijoje. Tai padidins gamybos efektyvumą ir sumažins Kinijos akvakultūros sąnaudas“, – praneša agentūra CGTN.
Pagal Interesting Engineering informaciją, kaulų fragmentai yra dažna nelaimingų atsitikimų priežastis valgant, ypač kai žmonės netyčia ar skubėdami praryja smulkius aštrius kauliukus. Daugeliu atvejų reikalinga skubi hospitalizacija dėl kaulų, įstrigusių gerklėje, kurie gali net pradurti stemplės ar virškinimo trakto gleivinę, sukeldami infekciją, kraujavimą ir medicininį įsikišimą.
Akivaizdu, kad karpis ir karosas – ne pirmos žuvys, kurių genetinis kodas bus perrašytas siekiant idealaus filė. Jie tik pirmoji šios naujos „pradžios knygos“ dalis. Dabar malonumas mėgautis švelniu žuvies skoniu nebebus temdomas varginančiu kaulų rankiojimu. Tačiau ar tai naudinga ir saugu – į šį klausimą atsakymas vis dar atviras. Žmonija stovi ant ribos, kai skirtis tarp „natūralaus“ ir „sukurto“ išnyks, o pietūs ir vakarienė prasidės ne nuo žvejybos ar ūkio, bet nuo genomo redagavimo laboratorijose.
