Sujungus žmogaus ir gyvūno smegenis, pademonstruota valdymo mintimis galimybė (Video) (4)
Harvardo universiteto mokslininkai sukūrė pirmą neinvazinę smegenų tarpusavio sąsają (BBI, brain-to-brain interface) tarp žmogaus ir... žiurkės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais metais buvo itin sparčiai vystomos smegenų ir kompiuterio sąsajos (BCI), leidžiančios kompiuteriui pastebėti ir „suprasti“ žmogaus mintis, ant šio galvos neinvaziniu būdu sujungus jutiklių rinkinį. Bet daugiausiai darbo buvo įdėta į vienpusę sąsają, todėl sąsaja iš kompiuterio į smegenis (CBI) buvo santykinai mažai tyrinėta. Taip yra dėl to, kad šios užduotys – kompiuteriui suprasti, ką galvoja žmogus (užduodant klausimus ar stebint smegenų bangas) ir tiesiai žmogui į smegenis įdiegti kokią nors mintį yra visiškai skirtingi dalykai.
Trumpai tariant, žmonės iki šiol praktiškai neturi jokio suvokimo, kaip smegenų neuronai koduoja mintis. Kol kas geriausia, ką galime padaryti – tai sukurti kompiuterio-smegenų sąsają, kuri stimuliuoja tas smegenų sritis, kurios atsakingos už vienokias ar kitokias reakcijas. Pavyzdžiui, smegenų žievės motorinės srities specifines dalis, kurios valdo pirštus. Dar nemokame kompiuteriais pajudinti žmogaus pirštus tam tikru konkrečiu būdu – tam būtina suvokti smegenų kodavimo schemą. Bet galime padaryti, kad pirštai lankstytųsi „kaip nors“.
Iš esmės tokiomis žiniomis Harvardo universiteto mokslininkai ir pasinaudojo kurdami žmogaus-pelės smegenų sąsają. Žmogui ant galvos uždedamas standartinis BCI jutiklių rinkinys, o pelei – fokusuoto ultragarso CBI techninė įranga. Fokusuotas ultragarsas – santykinai nauja technologija, suteikianti galimybę dirginti labai specifinį smegenų regioną neinvaziniu būdu, ultragarso signalu. Būtent neinvazinis veikimas yra pagrindinis šios technologijos privalumas. Dabartinė fokusuoto ultragarso įranga yra ganėtinai gremėzdiška, bet tikriausiai pavyks ją sumažinti tiek, kad žmonės ją galėtų naudoti kasdienėje veikloje, rašo extremetech.com.
Užsidėjus elektroencefalografinių (EEG) jutiklių rinkinį BCI gali nustatyti, kada žmogus kompiuterio ekrane žiūri į tam tikrą vaizdą. Tuomet iš žmogaus BCI perduodama komanda į pelės CBI, kuri ultragarsu sudirgina žiurkės smegenų žievės motorinę sritį, valdančią uodegos judinimą bei iš tiesų pajudina žiurkės uodegą. Mokslininkų teigimu, žmogaus BCI tikslumas siekia 94 procentus ir paprastai visas procesas – nuo žmogaus sprendimo pažiūrėti į ekraną iki pelės uodegos pajudinimo - trunka apie 1,5 sekundės. Teoriškai, žmogus pelės uodegos judesį galėtų sukelti vien apie tokį judesį pagalvojęs, o ne žiūrėdamas į kokį nors specifinį vaizdą, tačiau šio konkretaus eksperimento metu mokslininkai visą savo dėmesį sutelkė ne į BCI tobulinimą, o į fokusuoto ultragarso CBI.
Ateityje mokslininkai ketina iš žmogaus pelei perduoti sudėtingesnes idėjas – pavyzdžiui, alkio ar lytinio susijaudinimo. Tikimasi, kad vieną dieną fokusuoto ultragarso įranga bus uždėta ir žmogui, tikintis patikrinti, ar mintis galima perduoti ir priešinga kryptimi. Ir galų gale teks BCI bei CBI sujungti į vieną įrenginį, kad minčių ir idėjų dalijimasis būtų abipusis.
Pats akivaizdžiausias tokių ištobulintų įrenginių panaudojimas būtų telepatinio ryšio tarp dviejų žmonių sukūrimas, bet visai gali būti, kad tokiu būdu galėtume bendrauti ir su, tarkime, šunimis. Žinoma, kils rimtų etinių klausimų, ypač siekiant apsisaugoti, kad pavojingas tironiškas rėžimas nesiimtų mūsų minčių kontrolės. Bet juk pavojus siejamas su visomis futuristinėmis transhumanistinėmis technologijomis.
(10)
(0)
(0)