„Veiktų tūkstančius metų.“ Pirmoji istorijoje deimantinė baterija ()
Tai nauja technologija, kurioje naudojamas dirbtinis deimantas, saugiai gaubiantis nedidelį anglies-14 kiekį.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iš deimanto pagaminta baterija galėtų maitinti prietaisus tūkstančius metų, skelbia mokslininkai.
Tokią bateriją maitintų deimantas, kuriame yra radioaktyvaus anglies izotopo, vadinamo anglimi-14. Įrenginys galėtų tiekti energiją kur kas ilgiau nei šiuolaikinės baterijos, todėl jį būtų galima naudoti medicinos prietaisuose ir net ekstremalioje aplinkoje – pavyzdžiui, kosmose.
„Deimantiniai akumuliatoriai yra saugus ir tvarus būdas nuolat tiekti mikrovatų lygio energiją. Tai nauja technologija, kurioje naudojamas dirbtinis deimantas, saugiai gaubiantis nedidelį anglies-14 kiekį“, – teigia Jungtinės Karalystės atominės energijos tarnybos (UKAEA) Tričio kuro ciklo direktorė Sarah Clark.
Šis keistas naujas akumuliatorius, kurį sukūrė UKAEA ir Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto mokslininkai, veikia naudojant radioaktyvų anglies-14 izotopo, esančio deimante, skilimą.
|
Izotopai – tai cheminio elemento atmainos, kurių branduoliuose yra vienodas protonų skaičius, bet skirtingas neutronų skaičius. Kai kurie izotopai yra stabilūs, o kiti yra radioaktyvūs ir laikui bėgant skleisdami spinduliuotę suyra. Anglis-14 yra radioaktyvusis anglies izotopas, t. y. jis patiria beta skilimą, kurio metu išsiskiria elektronai.
Deimantinė baterija veikia radioaktyvųjį skilimą paverčiant elektra per procesą, vadinamą betavoltiniu efektu, kuris yra panašus į būdą, kuriuo šviesa saulės baterijose paverčiama elektra. Anglies-14 skilimo pusperiodis yra maždaug 5730 metų, todėl teoriškai baterija gali tarnauti tūkstančius metų, bet jos galia laikui bėgant mažėtų.
Tikimasi, kad šias baterijas bus galima naudoti medicinos prietaisuose, kuriems reikia ilgalaikės energijos be įkrovimo ar keitimo – pavyzdžiui, akių implantuose, klausos aparatuose ir širdies stimuliatoriuose, taip pat kosminiuose laivuose ir palydovuose arba nuotoliniuose jutikliuose, kurių nuolatinė priežiūra būtų nepraktiška.
„Mūsų mikroenergijos technologija gali būti naudojama įvairiose svarbiose srityse, pradedant kosminėmis technologijomis, saugumo prietaisais ir baigiant medicininiais implantais. Džiaugiamės, kad per ateinančius kelerius metus, bendradarbiaudami su pramonės ir mokslinių tyrimų partneriais, galėsime ištirti visas šias galimybes“, – teigia Bristolio universiteto medžiagų profesorius Tomas Scottas.
Deimanto struktūra taip pat sulaikytų skilimo spinduliuotę, taip užtikrinant žmonių ir aplinkos saugumą.
Bristolio universiteto Chemijos mokyklos atstovas Neilas Foxas anksčiau nurodė, kad „Anglis-14 buvo pasirinkta kaip pradinė medžiaga, nes ji skleidžia trumpojo nuotolio spinduliuotę, kurią greitai sugeria bet kokia kieta medžiaga. Dėl to ją būtų pavojinga praryti ar liesti plika oda, tačiau saugiai laikant deimante, trumpojo nuotolio spinduliuotė negali pasišalinti.“
„Deimantas yra kiečiausia žmogui žinoma medžiaga, tiesiogine prasme nėra nieko, ką galėtume naudoti, kas galėtų užtikrinti geresnę apsaugą“, – aiškina mokslininkas.
