„Neįplauks nei vienas“ ()
Rimtas smūgis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujos JAV sankcijos Rusijos naftai ir dujoms smarkiai paveiks Rusijos naftos eksportą į Kiniją ir Indiją. Apie tai rašo „Reuters“. Įdomu tai, kad anksčiau Baltieji rūmai delsė tokių sankcijų įvedimą. Dabar kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas užsiminė, kad dėl apribojimų gali padidėti benzino kainos Jungtinėse Valstijose. Tuo pat metu Baltųjų rūmų vadovas paaiškino šį žingsnį ir pavadino jį itin svarbiu apribojant Rusijos diktatoriaus Putino galimybes kariauti prieš Ukrainą. Tuo tarpu pasirodė informacija, kad JK, sekdama JAV, taip pat įvedė tiesiogines sankcijas Rusijos naftos milžinams „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“. Savo ruožtu, reaguojant į sankcijas, naftos kainos jau šoktelėjo beveik 3 proc., o tai yra didžiausias rodiklis per pastaruosius tris mėnesius. Ką galima pasakyti apie šį sankcijų spaudimą Rusijai? Ar tai tikrai gali suduoti rimtą smūgį Rusijos ekonomikai? Su šiais klausimais leidinys „Comments“ kreipėsi į ekspertą.
|
„Šešėlinio laivyno“ parkas tikrai bus išmestas iš rinkos. „Ekonominių diskusijų“ klubo direktorius Olegas Pendzinas atkreipė dėmesį į tai, kad iš Rusijos į Indiją ir Kiniją keliaujanti nafta yra kainų ribose. Ir problemų ten nėra. Amerikiečiai taiko sankcijas 20 % Rusijos naftos, kurią Maskva parduoda virš viršutinės ribos.
„Rusijai reikia „šešėlinio laivyno“ parko, kad naftą gabentų už didesnę nei yra viršutinė kainos riba. Jei jūsų naftos kaina yra mažesnė nei 60 USD už barelį, jūs visiškai legaliai galite gabenti naftą su baltuoju laivynu, kurio laivus gali apdrausti Europos bendrovės. Tačiau tokios kompanijos kaip „Ingosstrach“ ir „AlfaStrachovanie“ reikalingos, kad apdraustų laivą, gabenantį naftą virš kainos viršutinės ribos. Todėl kalbant apie smūgį Rusijos ekonomikai, pirmiausia tai liečia tik „šešėlinį laivyno“ parką, kurio dėka Rusija parduoda naftą kaina viršijančią 60 JAV dolerių už barelį. Antra, visose šiose sankcijose svarbiausia net ne tai, kad padaugėjo tanklaivių, kuriems buvo taikomos sankcijos, o tai, kad sankcijos buvo įvestos dviem didžiausioms Rusijos Federacijos draudimo bendrovėms. draudžiančioms šiuos laivus – bendrovėms „Ingosstrach“ ir „AlfaStrachovanie““, – pažymėjo ekspertas.
Olegas Pendzinas teigia, kad viso pasaulio uostuose yra didžiulis tanklaivių metalo laužo kiekis. Galima prisiminti neseną istoriją apie tai, kaip Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba Rusijos tanklaivį paskelbė netinkamu laivybai. Autocisternoje nustatyti 32 gedimai, trys iš jų kritiniai. Ir norint ištaisyti šiuos 32 pažeidimus, reikia sumokėti daugiau nei kainavo visas šis tanklaivis.
„Reikalas tas, kad visi tanklaiviai, kurie šiuo metu plaukioja kaip Rusijos Federacijos „šešėlinio laivyno“ dalis, yra maždaug tokios pačios techninės būklės. Ir jokia sveiko proto draudimo bendrovė nedraus šio metalo laužo. Ir tik dabar, kai buvo įvestos sankcijos prieš „ Ingosstrach“ ir „AlfaStrachovanie“, jos buvo automatiškai išmestos iš pasaulinės draudimo rinkos. Į uostą negalės įplaukti nei vienas šių draudimo bendrovių apdraustas laivas. Visa tai dabar taip apkarto dėl tai, kad europiečiai sukėlė didelį šauksmą – dėl galimos ekologinės nelaimės, jei Baltijos jūroje kas nors atsitiktų. Būtent per Baltiją plaukia 70 % „šešėlinio laivyno“ parko. O jei kalbėtume apie Rusijos draudimo bendroves, tai jos tikrai negalės mokėti draudimo išmokų, jei Baltijos šalyse įvyks ekologinė nelaimė“, – pažymėjo jis.