„Nuo liepos 1 d. Elektra brangs“ ()
100 milijonų eurų.
© qimono (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/light-bulbs-ideas-inspiration-1875384/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu teigiama, kad vartotojai už elektros energijos sinchronizavimą turės sumokėti apie 40 mln. eurų.
„Aukštos įtampos tinklų apyvarta, t. y. pajamos, kurias gauname iš tarifų, sudaro beveik 100 mln. eurų per metus. Iki liepos 1 d. „Augstsprieguma tīkls“ šias išlaidas padengs iš savo lėšų. Per pastaruosius kelerius metus mums pavyko šiek tiek sutaupyti. Šiems metams esame gerai finansiškai pasirengę, todėl šias išlaidas galėsime padengti iki liepos 1 dienos“, – Latvijos TV24 laidoje aiškino bendrovės „Augstspriegums tīkls“ valdybos pirmininkas Rolands Irklis.
„Po liepos 1 d. gyventojams reikėtų tikėtis 3 – 5 proc. elektros kainos padidėjimo. Jei dabar žmogus už elektrą moka 100 eurų, tai tada jis mokėtų 103 – 105 eurus, tiksliau, taip galėtų būti, bet priklauso nuo to, kokia bus rinkos kaina“, – sakė Rolands Irklis.
|
Vidutinė elektros energijos kaina Latvijoje ir Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne, vienodai padidėjo 24 proc. ir siekė 125,74 euro už megavatvalandę (MWh), naujienų agentūrą LETA informavo AS „Latvenergo“ atstovai.
Estijoje kaina pakilo 25 proc. iki 126,11 euro už MWh. Tuo pačiu metu sisteminė kaina padidėjo 8 proc. iki 51,73 euro už MWh. Vokietijoje vidutinė elektros energijos kaina buvo 135,31 euro už MWh, o Lenkijoje – 136,55 euro už MWh.
Praėjusią savaitę kainą Baltijos šalyse daugiausia lėmė 43 proc. mažesnė vėjo jėgainių gamyba. Dėl vasario 8 ir 9 d. įvykusios Baltijos šalių desinchronizacijos, t. y. atsijungimo nuo Rusijos elektros energijos tiekimo sistemos ir prisijungimo prie Europos žemyninio tinklo, didmeninėje rinkoje Baltijos šalių elektros energijos perdavimo pajėgumai buvo 20 % mažesni nei praėjusią savaitę. Tai turėjo įtakos energijos srautams į Baltijos šalis, kurie sumažėjo 8 %. Tuo tarpu Šiaurės šalių prekybos zonose kainų didėjimą daugiausia lėmė tai, kad savaitės pradžioje vėjo jėgainių buvo mažai, todėl pirmadienio vidutinė kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei kitomis savaitės dienomis, o tai padidino vidutinę savaitės kainą.
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išaugo 4 proc. iki 581 GWh. Latvijoje elektros energijos suvartojimas buvo 5 % didesnis nei prieš savaitę ir sudarė 145 GWh. Estijoje suvartojimas padidėjo 3 % ir siekė 178 GWh. Lietuvoje suvartota 258 GWh, t. y. 5 % daugiau nei praėjusią savaitę.
Elektros gamyba Baltijos šalyse padidėjo 12 % - iš viso pagaminta 473 GWh. Latvijoje elektros energijos gamyba išaugo 40 % ir buvo pagaminta 194 GWh. Estijoje pagaminta 19 % daugiau nei prieš savaitę - 101 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros energijos gamyba sumažėjo 10 % ir sudarė 178 GWh.
Praėjusią savaitę gamybos ir vartojimo santykis Latvijoje buvo 133 %, Estijoje - 57 %, o Lietuvoje - 69 %. Baltijos šalys pagamino 81 proc. regione suvartojamos elektros energijos.
.png)
.png)
.png)
.png)