Kinija energiją sems tiesiai iš dangaus. Skraidanti elektrinė, kurios dar nematėte (Video) ()
Ji turi milžinišką potencialą.
© NuclearVacuum, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag-map_of_the_People%27s_Republic_of_China.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos inžinieriai ruošiasi išbandyti nepaprastą įrenginį, kuris galėtų supurtyti atsinaujinančiosios energijos kraštovaizdį. Tai ne šiaip eilinė nuobodi vėjo turbina ar paprastas dirižablis, o abiejų technologijų derinys vienoje sistemoje, kuri teoriškai gali generuoti energiją tokiu mastu, kokio anksčiau nebuvo įmanoma pasiekti panašiais sprendimais.
S1500 sistema, kurią sukūrė Pekino „SAWES Energy Technology Company“ bendradarbiaudama su Tsinghua universitetu, yra gana neįprastas būdas gaminti energiją iš vėjo. Jos 1 MW galia prilygsta tradicinės 100 metrų aukščio vėjo turbinos galiai, tačiau tai pasiekiama visiškai kitaip – generatorius pakeliant į daug stipresnio vėjo aukštį.
Dirižablis su generatoriais. Jis turi milžinišką potencialą.
|
Pagrindinis skirtumas, palyginti su įprastomis turbinomis, yra helio pripildyto dirižablio naudojimas generatoriams pakelti į 1500 metrų aukštį. Tokiame aukštyje vėjai yra ne tik stipresni, bet ir žymiai stabilesni nei ant žemės, kur tradicinės turbinos paprastai pakeliamos daugiausia 200 metrų. Rezultatas? Sistemos kūrėjų teigimu, tikimasi, kad S1500 efektyvumas bus daugiau nei 30 kartų didesnis nei geriausių pasaulyje tokio tipo sprendimų. Iš tiesų, vėjas 1500 metrų aukštyje pučia maždaug tris kartus greičiau nei žemės lygyje, todėl teoriškai galia gali padidėti iki 27 kartų. Tai skamba įspūdingai, nors verta skeptiškai vertinti tokius teiginius, kol nebus pamatyti faktiniai bandymų rezultatai.
Visos sistemos širdis yra 12 anglies pluošto mikrogeneratorių, kurie gali veikti vienu metu specialiame dirižablio kanale. Įdomu tai, kad bendras konstrukcijos svoris yra mažesnis nei tona, todėl ji yra nepaprastai lengva, palyginti su panašios galios tradicinėmis turbinomis. Tada energija kabeliais perduodama į žemę, todėl ją galima nedelsiant panaudoti, o dirižablis gali ilgą laiką išlikti savo veikimo aukštyje.
Skaitant šios technologijos kūrimo istoriją, verta paminėti, kad kelias į megavatų sistemą prasidėjo 2024 m. spalį, kai bendrovė atliko pirmuosius S500 sistemos bandymus 500 metrų aukštyje. Šis prototipas generavo daugiau nei 50 kW energijos, pasiekdamas tokio tipo įrenginių skrydžio laiko ir galios rekordus. Kitas žingsnis buvo S1000 sistemos bandymas 2025 m. sausį, kai ji pasiekė 1000 metrų aukštį ir generavo 100 kW galios. Kiekvienas tolesnis kūrimo etapas lėmė tiek veikimo aukščio, tiek galios padvigubėjimą, o tai rodo gana sistemingą požiūrį į visos technologijos kūrimą.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad originali S500 sistema buvo sukurta atsižvelgiant į konkrečius praktinius pritaikymus. Ją galima greitai aktyvuoti avarinėse situacijose, tokiose kaip po žemės drebėjimų ar potvynių, užtikrinant tiesioginį elektros energijos tiekimą ir ryšį vietovėse, kuriose sunaikinta tradicinė energetikos infrastruktūra. Dabartinė S1500 sistema, savo ruožtu, aprūpinta pažangiomis saugos priemonėmis, įskaitant dujų išleidimo iš dirižablio kontrolę, siekiant užtikrinti įrenginio eksploatavimo laiką daugiau nei 25 metus. Tai reikšmingas patobulinimas, palyginti su ankstesnėmis versijomis, ir svarbus žingsnis link galimos komercializacijos.
Visos sistemos mobilumas daro ją įdomiu sprendimu saloms, naftos telkiniams ir kitoms izoliuotoms vietovėms, kur tradicinių vėjo turbinų statyba būtų neekonomiška arba techniškai neįmanoma. Būtent tokiose nišinėse srityse technologija galėtų rasti pirmąjį praktinį pritaikymą.
Žvelgiant į ateitį, Kinijos inžinierių ambicijos gerokai viršija dabartinį 1500 metrų aukštį. Ilgalaikis tikslas – pakelti sistemą į 10 000 metrų aukštį, kur vėjo srautas būtų iki 200 kartų stipresnis nei žemės lygyje. Toks darbinis aukštis teoriškai galėtų generuoti energijos lygius, kurių anksčiau nebuvo įmanoma pasiekti naudojant kitas atsinaujinančios energijos technologijas, remiantis koncepcija, kurią pirmą kartą 1957 m. pasiūlė kinų mokslininkas Qian Xuesen.
Šios technologijos plėtra galėtų padaryti Kiniją potencialia lydere ore sklindančios atsinaujinančios energijos srityje – naujoje energetikos pramonėje, kuri dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
.png)
