Betonas vietoj ličio. Gravitacija. Pakeis energetiką amžiams (VIDEO) (2)
Elektros energijos kaupimas tiesiog keliant sunkų krovinį yra tikra technologija. Taip veikia gravitacinės baterijos, kurios naudoja Žemės gravitaciją saulės ir vėjo jėgainių perteklinei energijai kaupti.
© Ekrano kopija | https://x.com/parametricarch/status/1816713722989039840/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiai sistemai nereikia nei retų cheminių elementų, nei sudėtingų perdirbimo procesų, todėl ji siūlo „žalią“ ir ilgalaikę alternatyvą įprastoms baterijoms. Nepaisant didelių erdvių ir didelių pradinių investicijų poreikio, ekspertai gravitacinį kaupimą laiko raktu į tvarią energijos ateitį.
Technologija pagrįsta paprastu mechaniniu principu. Kai tinkle yra elektros energijos perteklius (pavyzdžiui, saulėtą dieną arba vėjuotu oru), sistema panaudoja šią energiją sunkiems kroviniams – dažniausiai betoniniams arba metaliniams blokams – pakelti į didelį aukštį. Tokiu būdu elektros energija paverčiama potencialine energija. Padidėjus elektros energijos poreikiui, kroviniai krenta veikiami gravitacijos, sukdami generatorių ir grąžindami energiją į tinklą.
|
Pagrindinis skirtumas nuo cheminių baterijų yra degradacijos nebuvimas. Ličio jonų baterijos laikui bėgant praranda talpą dėl cheminių reakcijų, o gravitacinės sistemos remiasi vien mechanika. Jų efektyvumas siekia nuo 70 % iki 90 % ir išlieka stabilus dešimtmečius. Energijos nuostoliai čia atsiranda tik dėl mechaninės trinties, kurią inžinieriai žino, kaip sumažinti.
Jau yra didelio masto projektų, įrodančių šios idėjos gyvybingumą. Bendrovė „Energy Vault“ stato milžiniškus bokštus, kuriuose automatizuoti kranai kelia ir nuleidžia masyvius blokus, realiuoju laiku reguliuodami energijos tiekimą. Kitas būdas – panaudoti senas apleistas kasyklas: krovinius perkelti giliai po žeme, taip sutaupoma vietos paviršiuje ir suteikiamas antras gyvenimas apleistiems pramonės objektams.
Tokie sprendimai yra svarbūs siekiant išlaikyti energetikos tinklų stabilumą miesto mastu. Jie išlygina vartojimo pikus ir kompensuoja atsinaujinančių energijos šaltinių kintamumą, nesukurdami toksiškų atliekų.
Nors šiuo metu technologija orientuota į pramoninį mastą, inžinieriai svarsto galimybę ją pritaikyti namams. Idėja turėti „begalinę“ bateriją kieme skamba patraukliai, tačiau yra ir iššūkių. Sistemai reikia daug vertikalios erdvės ir sudėtingos įrangos, todėl ją įrengti tipiškuose namuose yra problematiška ir brangu.
Tačiau atokiose vietovėse, kur patikimumas yra svarbesnis už kompaktiškumą, mažos gravitacijos instaliacijos gali būti puikus sprendimas. Skirtingai nuo cheminių analogų, jos nebijo gilaus iškrovimo, ekstremalių temperatūrų ir gali tarnauti savo savininkams dešimtmečius nekeisdamos komponentų.
![[ŽT] Kaimynai gali tik pavydėti: Lietuva atsidūrė ten, kur niekas nesitikėjo](/photo/202511/28/19/thumb_093496__steel-scaffolding-4459235_1280(1).jpg)
