Pamirštos branduolinės atliekos yra krizės sprendimas. Šis elementas tarnauja 5 kartus ilgiau nei esamas kuras ()
Europai tai ne tik būdas išspręsti izotopų trūkumo problemą, bet ir galimybė panaudoti atliekomis laikytas medžiagas, stiprinant savo pozicijas ilgaamžių kosminių misijų srityje.
© ELG21 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/pxclimateaction-nuclear-waste-4168906/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosminėse misijose dažnai naudojami saulės elementai, tačiau tolimajame kosmose jie tampa neveiksmingi. Todėl tokie zondai kaip „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ jau penkis dešimtmečius energiją gauna iš radioizotopinių generatorių su plutoniu-238. Šis izotopas yra idealus dėl savo galios ir 88 metų pusėjimo trukmės, tačiau jo gamyba sudėtinga ir ribota – JAV per metus pagamina tik kelis šimtus gramų, kai vienai misijai reikia apie 5 kilogramų. Tai riboja naujų giliųjų kosmoso projektų galimybes.
Europa mato alternatyvą americyje-241, kuris susidaro branduolinėse atliekose. Jo pusėjimo trukmė – net 432 metai, todėl jis tinka misijoms, kurioms svarbus šimtmečius trunkantis veikimas. Nors americis generuoja penkis kartus mažiau šiluminės galios nei plutonis, jis yra lengvai prieinamas, ypač Jungtinėje Karalystėje. Esant mažos galios poreikiui, šis izotopas gali būti puikus sprendimas tarpžvaigždinėms ir ilgalaikėms misijoms.
|
Europos kosmoso agentūros ENDURE programa siekia užtikrinti Europos nepriklausomybę nuo plutonio importo ir sukurti nuosavą radioizotopinio kuro gamybą. Partnerystė su „Framatome“ ir kitomis įmonėmis leidžia industrializuoti americiu paremtus kuro šaltinius, o geopolitinė situacija tik sustiprina tokių pajėgumų svarbą.
Norint kompensuoti mažesnę americio galią, svarstoma naudoti Stirlingo variklius, kurie galėtų būti penkis kartus efektyvesni nei tradiciniai termoelektriniai elementai. Tai padarytų americiu pagrįstus generatorius konkurencingus, nepaisant jų didesnės masės.
Americis-241, šiandien žinomas daugiausia iš dūmų detektorių, ateityje gali maitinti zondus, keliaujančius tarp žvaigždžių ar tiriančius planetų palydovus. Europai tai ne tik būdas išspręsti izotopų trūkumo problemą, bet ir galimybė panaudoti atliekomis laikytas medžiagas, stiprinant savo pozicijas ilgaamžių kosminių misijų srityje.
