Žemėje – milžiniški vandenilio rezervai. Jų pakaktų dešimtis tūkstančių metų (VIDEO) ()
Tyrėjai mano, kad Žemės plutoje slypi neįtikėtinas kiekis „auksinio“ vandenilio. Manoma, kad šių atsargų ateinantiems dešimtims tūkstančių metų.
© Bill Harrison, CC BY-SA 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Hydrogen_bus..._-_geograph.org.uk_-_5107617.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vandenilio atsargos, natūraliai susidarančios Žemės plutoje, galėtų padėti žmonijai dekarbonizuoti anglies dioksido išmetimą. Pagrindinė problema yra ta, kad žmonija turi rasti šias sankaupas, taip pat nustatyti geriausius jų išgavimo būdus, rašo.
1987 m. darbininkas užsidegė cigaretę prie naujo gręžinio netoli Bourakebougou kaimo Malyje ir įvyko sprogimas. Po daugelio metų paaiškėjo, kas iš tikrųjų įvyko: iš po gręžinio esančios dujų sankaupos kilo nepastebėti degaus vandenilio debesys.
Vėliau gręžinys buvo apleistas, tačiau 2011 m. naftos ir dujų bendrovė „Petroma“ (dabar „Hydroma“) jį vėl atvėrė, kad ištirtų vandenilio išgavimo galimybes. Iki 2012 m. bendrovė projektą išplėtojo. Bourakebougou kaimas vis dar naudoja šį vandenilį kaip energijos šaltinį.
|
Bourakebougou gręžinys yra pirmasis ir vienintelis produktyvus vandenilio gręžinys pasaulyje. Vandenilio ir deguonies mišinys yra mažiausia ir paprasčiausia molekulė pasaulyje, tačiau ji gali gaminti elektrą neišmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o kaip šalutiniai produktai susidaro tik šiluma ir vanduo.
Dėl to vandenilis yra švarus energijos šaltinis. Mokslininkai tikisi, kad iki 2050 m. vandenilio paklausa mikroelektronikos gamybai, pramoniniam tiekimui ir transporto priemonių bei pastatų maitinimui išaugs 5 kartus.
Vandenilis yra lengvesnis už orą ir labai reaktyvus, todėl mokslininkai ilgai manė, kad jis nesikaupia Žemės plutoje taip, kaip iškastinis kuras. Tačiau dabar mes tikrai žinome, kad taip nėra. Šiandien išteklių žvalgybos įmonės skuba rasti natūralaus vandenilio, dar vadinamo „auksiniu“ vandeniliu, telkinius. Mokslininkai taip pat prisideda nustatydami pagrindinius „ingredientus“, reikalingus tokiems telkiniams susidaryti.
Malyje atliktas atradimas paskatino pasaulinę vandenilio telkinių paiešką. Tačiau prieš pradėdami brangius žvalgybos projektus, geologai turi suprasti, kiek vandenilio iš tikrųjų gali būti paslėpta Žemės gelmėse.
Nauji skaičiavimai rodo, kad mūsų planetos gelmėse gali slypėti neįtikėtinas vandenilio kiekis. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas rodo, kad per pastaruosius 1 milijardą metų Žemės žemyno pluta pagamino pakankamai vandenilio, kad patenkintų dabartinius žmonijos energijos poreikius 170 000 metų. Kiti skaičiavimai rodo, kad šis skaičius yra dvigubai didesnis.
Tačiau didžioji dalis šio vandenilio pateko į Žemės atmosferą. Naujajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė Žemės plutoje likusio jo kiekio įvertinimui. Praėjusiais metais tyrėjai apskaičiavo, kad Žemėje yra 6,2 trilijono tonų vandenilio – maždaug 26 kartus daugiau nei po žeme likusios naftos. Šių vandenilio atsargų vieta iš esmės nežinoma, tačiau dauguma jų greičiausiai yra per giliai arba per toli nuo jūros, kad būtų galima prieiti, o kai kurie telkiniai gali būti per maži, kad būtų ekonomiškai perspektyvūs. Kita vertus, manoma, kad tik 2 % visų planetos atsargų 200 metų galėtų pakeisti dabartinį iškastinį kurą.
Anksčiau šiais metais mokslininkai paskelbė žemėlapį, kuriame parodyta, kur žemyninėje JAV dalyje gali būti vandenilio atsargų. Tam mokslininkai panaudojo gravitacijos ir magnetinių signalų duomenis, kad įvertintų uolienų sudėtį visoje Žemės plutoje ir nustatytų vietas, kur vandenilis migravo po žeme.
Pasak Otavos universiteto (Kanada) geochemijos docento Oliverio Warro, geriausi vandenilio šaltiniai yra geležies turtingos uolienos, kuriose vandenilis susidaro per „hidratacijos reakciją“, kurios metu vanduo reaguoja su uolienomis. Kiti geri vandenilio šaltiniai yra urano ir torio turtingos uolienos, kuriose radioaktyviesiems elementams skylant susidaro alfa dalelės.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad vandenilio šaltinių būtina sąlyga yra temperatūra – uolienos turi būti karštos, nuo 250 iki 300 laipsnių Celsijaus, o tai garantuoja didelį reakcijos greitį. Be to, kiti geri vandenilio šaltiniai yra urano ir torio turtingos uolienos, kuriose radioaktyviųjų elementų skilimo metu susidaro alfa dalelės.
Penktasis vandenilio rezervuaro susidarymo kriterijus yra nepralaidus „sandariklis“, kuris laiko dujas rezervuaro viduje. Šeštoji ir paskutinė sąlyga yra minimalus mikrobų aktyvumas vandenilio susidarymo ir kaupimo vietoje, nes mikroorganizmai sunaudoja vandenilį.
