Žemė slepia paslaptį, kuri išspręs energetikos krizę: kuras, sukurtas be žmogaus įsikišimo ()
Esminiai klausimai lieka neatsakyti: kaip greitai šie telkiniai atsinaujina ir ar jų gavyba apskritai bus ekonomiškai rentabili?
© akitada31 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/chemistry-circles-h2-hydrogen-6155495/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės gelmės slepia paslaptį, galinčią iš esmės pakeisti pasaulio energetikos taisykles. Mokslininkai aptiko milžiniškas natūralaus vandenilio sankaupas, kurios formuojasi be žmogaus įsikišimo. Jei naujausi vertinimai pasitvirtins, galėtume disponuoti tokio masto kuro atsargomis, apie kurias iki šiol net nesvajojome.
Visgi tai nėra paruoštas sprendimas, kuris išgelbės mus jau rytoj. Vadinamojo „auksinio vandenilio“ tyrimų sritis vis dar yra pradinėje stadijoje, o kelias nuo intriguojančių teorinių modelių iki veikiančių kasyklų – dar labai ilgas. Nepaisant to, pati perspektyva yra tokia žadanti, jog verta ją panagrinėti šaltu protu.
Kas yra auksinis vandenilis ir kuo jis ypatingas?
Auksinis vandenilis, dar vadinamas natūraliuoju, yra elementas, susidarantis planetos gelmėse vykstant geologiniams procesams. Tai esminis skirtumas nuo pramoniniu būdu gaminamo vandenilio, kuris skirstomas į pilkąjį, mėlynąjį ir žaliąjį. Pilkasis išgaunamas iš gamtinių dujų, mėlynasis gaminamas taip pat, tik sugaunant išsiskiriantį CO2, o žaliasis išgaunamas naudojant atsinaujinančią energiją vandens elektrolizei. Visiems šiems metodams reikia energijos sąnaudų ir sudėtingos infrastruktūros.
|
Tuo tarpu natūralus vandenilis tiesiog... egzistuoja. Jis susidaro, pavyzdžiui, vandeniui reaguojant su geležies mineralais arba vykstant radioaktyvaus skilimo procesams. Teoriškai jį būtų galima išgauti panašiais metodais, kokie naudojami dujų pramonėje. Didžiausias privalumas yra tas, kad jį deginant išsiskiria tik vandens garai, be jokios anglies dioksido emisijos. Tai švarus, paruoštas naudoti kuras, paslėptas po mūsų kojomis.
Mokslas dar tik ieško atsakymų
Nors skaičiavimai rodo, kad šie ištekliai galėtų patenkinti pasaulinius poreikius dešimtims tūkstančių metų, pats mokslas apie šiuos telkinius dar labai jaunas. Tyrėjai tik mokosi tiksliai nustatyti, kur ieškoti auksinio vandenilio ir kaip jį efektyviai išgauti. Esminiai klausimai lieka neatsakyti: kaip greitai šie telkiniai atsinaujina ir ar jų gavyba apskritai bus ekonomiškai rentabili?
Norint sudaryti potencialių vietovių žemėlapį, reikalingi išsamūs pasauliniai geologiniai tyrimai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, JAV bei kelios Europos valstybės, jau pradėjo pirmuosius paieškos darbus. Tai rodo, kad idėja vertinama rimtai, tačiau komercinei sėkmei pasiekti vis dar trūksta daugelio dėlionės detalių. Reikia būti realistais – praeis ne vieneri metai, kol sužinosime tikrąjį šio resurso potencialą.
Pasaulinės energetikos transformacijos perspektyvos
Jei pavyktų įveikti technines ir ekonomines kliūtis, auksinis vandenilis galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį atsisakant iškastinio kuro. Jis pasiteisina ten, kur kitos žaliosios technologijos turi ribotą poveikį. Priešingai nei saulės ar vėjo energiją, vandenilį galima kaupti ir transportuoti, o tai išsprendžia atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) kintamumo problemą. Jis galėtų varyti sunkųjį transportą, aprūpinti energija imlią pramonę ar būti naudojamas šildymui.
Tačiau nereikėtų pulti į euforiją ir matyti jame panacėją visoms pasaulio energetikos problemoms. Protingiausia būtų jį vertinti kaip vieną iš būsimų diversifikuoto energetikos mišinio dalių greta jau išvystytų atsinaujinančių šaltinių. Didžiausia jo stiprybė – ilgalaikio stabilumo perspektyva.
Artimiausias dešimtmetis bus lemiamas. Jis parodys, ar optimistiški moksliniai modeliai pasitvirtins atšiaurioje geologinėje realybėje. Investicijos į mokslinius tyrimus ir gavybos technologijų plėtrą yra būtinos norint įvertinti, ar auksinis vandenilis yra revoliucinė galimybė, ar tik dar viena žadanti, bet nepasiekiama technologija. Atsakymo teks palaukti.
