Saulės panelės veiks naktį. Pirmasis bandymas jau sėkmingas. Kalbama apie GW energijos ()
Startuolis „Overview Energy“ ką tik įtikino investuotojus skirti šiai idėjai 20 milijonų JAV dolerių.
© analogicus (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/photovoltaic-solar-electricity-8156008/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Energija, gaunama naudojant fotovoltiką, turi vieną esminį trūkumą – ji priklauso nuo Saulės. Saulei nusileidus arba ją uždengus debesims, energijos gamyba sumažėja iki nulio. O kas būtų, jeigu saulės moduliai galėtų veikti ir naktį bei apniukusiomis dienomis? Ši svajonė jau seniai jaudina mokslininkus ir vizionierius. Pasirodo, ne tik juos. Startuolis „Overview Energy“ ką tik įtikino investuotojus skirti šiai idėjai 20 milijonų JAV dolerių. Įmonė ketina tiekti energiją iš kosmoso, pasitelkdama jau egzistuojančią Žemės infrastruktūrą.
Bandymas iš lėktuvo – koncepcijos pagrįstumo įrodymas
Lapkritį bendrovė nusprendė praktiškai išbandyti esminį savo sistemos elementą. Iš 5 kilometrų aukštyje skridusio lėktuvo „Cessna Caravan“ kilovatai galios buvo perduoti lazeriu artimojo infraraudonojo spektro diapazone į antžeminį imtuvą – įprastus saulės modulius. Kūrėjai teigia, kad tai pirmoji tokia didelės galios belaidžio energijos perdavimo iš judančios platformos demonstracija. Technologija paremta plačia lazerio spindulio pluošto forma ir taikinio sekimo sistema. Kaip aiškina „Overview Energy“ įkūrėjas Marc’as Berte’as, visas eksperimentas imitavo orbitines sąlygas.
|
Šis metodas naudoja visą sekimo ir nukreipimo metodologiją, kurią taikytume kosmose. Tai integruotas visų sistemos elementų bandymas tokiu būdu, kuris ateityje gali būti ekonomiškai išplečiamas.
Svarbiausias klausimas – saugumas. Bendrovės naudojami artimojo infraraudonojo spektro lazeriai yra mažo intensyvumo. Pasak Berte’o, buvimas jų spindulyje turėtų būti toks pat saugus kaip gulėjimas saulėtoje paplūdimyje. Tai aiškus pranašumas prieš konkuruojančias idėjas, pagrįstas mikrobangomis, kurios gali kelti pavojų paukščiams ar orlaiviams.
Geosinchroninės orbitos palydovai iki 2030 metų
Įmonės planai ambicingi, bet kartu ir konkretūs. 2028 metais numatyta demonstracija žemojoje Žemės orbitoje – „Overview Energy“ jau rezervavo vietą „SpaceX Bandwagon-7“ misijoje. Jei viskas vyks pagal planą, iki 2030 metų geosinchroninėje orbitoje, maždaug 36 tūkstančių kilometrų aukštyje virš Žemės, turėtų pradėti veikti pirmieji operaciniai palydovai. Šiame aukštyje Saulė šviečia beveik be pertraukų, todėl energija gali būti gaminama nuolat. Bendrovės vertinimu, tokie palydovai galėtų pailginti antžeminių saulės elektrinių veikimo laiką nuo maždaug 25–35 % iki net 65–75 % per parą. Kiekvienas orbitinis siųstuvas turėtų tiekti ne mažiau kaip vieną megavatą galios.
Strategija šiek tiek primena megakonsteliacijas, tokias kaip „Starlink“. Užuot kūrusi pavienius, didelius ir brangius palydovus, „Overview Energy“ renkasi masinę mažesnių ir pigesnių vienetų gamybą. Pasak Berte’o, masinės gamybos ekonomika dažnai pasirodo pelningesnė nei masto ekonomika. Vis dėlto sistema susiduria su iššūkiais – artimojo infraraudonojo spektro lazerio spindulys neprasiskverbia pro debesis. Šią problemą įmonė planuoja spręsti įrengdama imtuvų tinklą. Teoriškai bent vienas jų visada turėtų turėti giedrą dangų virš savęs, o tai leistų maksimaliai išnaudoti palydovo potencialą.
Pranašumas prieš konkurentus ir ekspertų palaikymas
„Overview Energy“, 2022 metais atskirta nuo bendrovės „Vast“, sulaukė tokių fondų kaip „Engine Ventures“, „Lowercarbon Capital“ ir „Prime Movers Lab“ palaikymo. Pagrindinė inovacija, išskirianti ją iš konkurentų, – galimybė naudoti įprastas saulės elektrines kaip energijos imtuvus. Kiti projektai, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos „Emrod“, reikalauja statyti specialias, brangias antžemines stotis. Entuziazmą šiai koncepcijai išreiškė net buvęs NASA administratorius Mike’as Griffinas, kuris kosminės saulės energetikos plėtrą stebi jau beveik pusę amžiaus.
„Jau 48 metus stebiu kosminės saulės energijos koncepcijas, ir tai pirmoji, apie kurią manau, kad ji gali veikti“, – pripažino jis.
Galutinis „Overview Energy“ tikslas – trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje tiekti į tinklą megavatus, o vėliau ir gigavatus energijos už kainą, galinčią konkuruoti su kitais klimatui neutraliais energijos šaltiniais.
Berte’as pabrėžia užduoties skubumą – per artimiausius 25 metus pasaulis turi beveik padvigubinti energijos gamybą, pageidautina švariu būdu. Vis dėlto lieka esminis klausimas dėl ekonominio pagrįstumo. Šiuo metu papildomų saulės modulių įrengimas Žemėje yra gerokai pigesnis nei Saulės šviesos rinkimas kosmose ir jos perdavimas atgal. „Overview Energy“ sėkmė priklausys nuo to, ar ilgalaikėje perspektyvoje pavyks technologiją taip išplėsti, kad jos kaštai reikšmingai sumažėtų.
.png)
.png)
