Milijardai į balą? „Prie spąstų artėjama vis sparčiau“ ()
Prie spąstų, pasak ekspertų, artėjama vis sparčiau.
© sonnydelrosario (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/beach-wind-farm-bangui-ilocos-norte-375069/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiuo metu Lenkija išgyvena energetinę „pamainos kaitą“, kurios metu anglis užleidžia vietą atsinaujinantiems energijos ištekliams (AEI). Tačiau Lenkija privalo būti budri, kad tuo pat metu nepatektų į dujų spąstus, prie kurių, pasak ekspertų, artėjama vis sparčiau.
Dar visai neseniai, 2017 m., anglis Lenkijos energetikos derinyje (angl. energy mix) dominavo užimdama net 79,5 proc. dalį. Tuo tarpu AEI dalis energijos gamyboje tesiekė 10,1 proc., iš kurių didžiausią svorį (8,4 proc.) turėjo vėjo jėgainės. Visgi nuo to laiko, spaudžiant ES klimato politikai, padėtis iš esmės pasikeitė. Tuomet, prieš devynerius metus, išmesti vieną toną anglies dioksido kainavo nuo 5 iki 9 eurų. Šiandien – beveik 87 eurus, t. y. dešimt kartų brangiau. Ir tai turi savo pasekmių.
Fondas „Instrat“ 2025 m. spalio mėnesio apžvalgoje pastebi, kad jau trečią kartą per mėnesį vėjo jėgainės pagamino daugiau energijos nei rudąja anglimi kūrenami blokai.
Mažėjanti anglies dalis energetikos derinyje
|
Kol kas ši energetinė kaita ryškiausiai matoma vasaros mėnesiais, kai tradiciškai „raumenis demonstruoja“ atsinaujinantys šaltiniai. Pavyzdžiui, praėjusių metų rugpjūtį anglies (rudosios ir akmens) dalis nukrito iki 48 proc., o AEI kartu užėmė apie 32 proc. rinkos.
„Instrat“ ekspertai pažymi, kad po kiek silpnesnės liepos AEI pagamino didelę dalį elektros energijos ir pasiekė trečią geriausią rezultatą istorijoje (po šių metų gegužės ir birželio). Tai tapo įmanoma dėl fotovoltinių įrenginių, pasiekusių antrą geriausią visų laikų rezultatą, ir biomasės jėgainių, kurios stipriai atsigavo po nuosmukio birželį bei liepą.
Dėl to praėję metai tapo „žaliausiais“ Lenkijos energetikos istorijoje. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) duomenimis, 2025 m. anglies dalis Lenkijos energetikos derinyje buvo pati mažiausia iki šiol – 52,2 proc., o AEI indėlis pasiekė 29,4 proc.
„Atsinaujinančių išteklių galia Lenkijoje nuolat auga, tad esant palankioms oro sąlygoms galime mušti naujus rekordus“, – interviu portalui „SmogLab“ teigia fondo „Instrat“ analitikas Fryderyk Karp.
Ar Lenkija įstrigs dujų importe?
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad 2025 m. anglies rezultatas galėjo būti dar prastesnis. Jie pirštu rodo į vėjo energetiką, kuriai vis dar nepavyksta galutinai išspręsti klausimo dėl turbinų atstumo nuo gyvenamųjų pastatų.
„Vien sausumos vėjo jėgainės sugeneravo 14,2 proc. Jei Lenkija būtų vysčiusi šią technologiją be tokių griežtų įstatyminių kliūčių, anglies ir dujų dalis būtų dar mažesnė“, – socialiniame tinkle „X“ komentuoja portalo energetyka24.com vyriausiasis redaktorius Jakub Wiech.
Tolesnė AEI plėtra kartu su laipsnišku anglies pasitraukimu atrodo neišvengiama. Todėl specialistai vieningai prognozuoja, kad 2026 m. „juodasis auksas“ bus atsakingas už mažiau nei pusę pagamintos energijos. Tačiau tai nereiškia, kad Lenkija visiškai išsivaduos nuo iškastinio kuro, nes vis didesnę reikšmę įgyja gamtinės dujos.
Organizacija „Greenpeace Polska“ kreipėsi į Aukščiausiąją kontrolės rūmus (NIK), prašydama atlikti auditą ministerijose ir tinklo operatoriaus (PSE) veikloje.
„Lenkija bet kurią akimirką gali padaryti dramatišką klaidą. Bendrovės stumia vyriausybę link dujų, o tai reiškia, kad Lenkija įstrigs brangioje ir rizikingoje priklausomybėje nuo jų importo. Dešimtmečius bus mokamos nepagrįstai didelės sąskaitos už energiją. Milijardų leidimas dujoms nėra energetinė transformacija – tai tik vieno vietinio iškastinio kuro pakeitimas kitu, importuojamu. Tokie veiksmai prieštarauja Lenkijos valstybės interesams“, – neabejoja Anna Meres, „Greenpeace“ klimato kampanijų koordinatorė.
.jpg)
