Saulės energija už dyką? Jie pergudravo fiziką (Video) ()
Saulės baterijas gamins kosmose.
© Hinode JAXA/NASA | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:171879main_LimbFlareJan12_lg.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokiečių kompanija „Dcubed“ ruošiasi išbandyti savo ARAQYS technologiją lauko sąlygomis – t. y. atvirame kosmose. Ji skirta saulės baterijoms, kurios yra pagrindinis energijos šaltinis praktiškai visiems komerciniams palydovams, kurti. Užuot surinkus ir transportavus baterijas iš Žemės, jos bus gaminamos tiesiogiai orbitoje.
Saulės baterijų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo ploto, todėl jos visada yra masyvios konstrukcijos. Norint tokią konstrukciją patalpinti raketos transporto modulyje, ji turi būti sulankstoma. Tai reiškia, kad kartu su pačia baterija į kosmosą kaip naudingas krovinys turi būti transportuojamas ir mechanizmas, skirtas jai išskleisti orbitoje. Beje, šis mechanizmas taip pat nėra pigus – jis turi atlaikyti perkrovas skrydžio metu, kitaip baterija neatsidarys.
|
ARAQYS principas pagrįstas lanksčios, itin plonos, šviesai jautrios dangos, kuri, apšvitinta saulės šviesa, generuoja energiją, naudojimu. Tereikia pagaminti rėmą, kurį jau galima gauti orbitoje naudojant 3D spausdintuvą. Tam naudojama speciali derva, kuri prilimpa prie būsimos plokštės medžiagos ir sukietėja veikiama ultravioletinių spindulių.
Pirmojo kosminio bandymo metu bus atspausdinta 60 cm ilgio bandomojo rėmo versija. Tuomet, 2027 m., bus sukurtas 1 m ilgio demonstracinis plokštės modelis, kurio galia – 2 kW. Jei viskas klostysis gerai, technologija galės būti naudojama komerciškai. Jos kūrėjai taip pat mano, kad naudojant 3D spausdinimą kosmose, galima sukurti ir kitus inžinerinius sprendimus, pavyzdžiui, antenų matricas.
Italų ir vokiečių tyrėjai taip pat sukūrė saulės baterijas, kurios beveik visiškai sudarytos iš Mėnulyje esančių medžiagų. Fotovoltiniai elementai yra plonos plėvelės – šviesą sugerianti Žemės kilmės medžiaga, dedama į „mėnulio stiklą“ (jis pagamintas iš mineralo, plačiai randamo Mėnulio paviršiuje). Tokios baterijos aprūpins būsimas Mėnulio bazes atsinaujinančia energija, sumažindamos tiekimą iš Žemės 99,4 %.
Naujosios plokštės yra atsparios radiacijai dėl dviejų milimetrų storio „mėnulio stiklo“ sluoksnio, kuris apsaugo plėveles, netrukdydamas joms priimti saulės šviesos. Plokštės paverčia 10–23 % saulės energijos į elektros energiją, o tai yra mažiau nei tradicinių galio ir indžio plokščių (apie 30 %), tačiau jų pranašumas yra gamybos paprastumas ir mažos išlaidos. Tai išsprendžia didelių pristatymo išlaidų problemą: vieno kilogramo krovinio į Mėnulį kaina yra apie milijoną eurų, tačiau naujoms baterijoms praktiškai nereikia žemiškų medžiagų.
Ši technologija leis pastatyti dideles Mėnulio bazes, skirtas 200 ar daugiau žmonių, o tai žymiai sumažins energijos tiekimo išlaidas. Mokslininkai teigia, kad jų kūrimas yra pasaulinių pastangų sukurti sistemas, kurios naudotų Mėnulio išteklius energijai, vandeniui ir deguoniui gaminti, dalis.
.png)
.png)
