Smūgių serija Rusijos iždui. Trumpas atkerta Putino aukso kasyklą. „Jis negalės tęsti karo“ ()
Naujoji taktika skaudžiai smogtų Rusijai.
© Daniel Torok (Public Domain) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:January_2025_Official_Presidential_Portrait_of_Donald_J._Trump.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai ne pavienis spaudimo veiksmas, o nuosekli smūgių serija tiesiai Rusijos iždui, kurio pagrindinė „aukso kasykla“ yra nafta. Kiekvienas papildomas barelis pasaulinėje rinkoje, kiekvienas sulaikytas tanklaivis ir kiekvienas doleris nukritusios kainos reiškia mažesnes įplaukas į Maskvos biudžetą, iš kurio finansuojamas karas. Putino režimas remiasi pajamomis iš energetikos kaip gyvybės linija – kai ši linija sąmoningai kertama, karinė mašina pradeda dusti. Būtent todėl Trumpo strategija smogti kainomis, o ne diplomatinėmis deklaracijomis, tampa egzistenciniu iššūkiu Kremliui: be naftos pinigų Rusija paprasčiausiai nebegalės tęsti karo.
Trumpui nepavyko sustabdyti Rusijos karo. Tačiau naujoji taktika – mažinti pasaulines naftos kainas – tikėtina, skaudžiai smogtų didžiosioms naftos gamintojoms, tokioms kaip Rusija bei Iranas, ir priverstų jas paklusti.
Tie politikos apžvalgininkai, kurie protestuoja prieš Venesuelos prezidento Nicoláso Maduro suėmimą, nesupranta esmės. Jungtinės Valstijos Naujuosius metus pradėjo paskelbdamos totalinį karą Rusijai, siekdamos panaikinti jos pajamas iš naftos, kuriomis finansuojama karo mašina. Nuo šiol Rusija yra pasmerkta.
|
Trumpo karas prasidėjo sausio 2-ąją, Amerikai perėmus Venesuelos naftos atsargų kontrolę; vėliau JAV pakrančių apsauga sulaikė kelis Rusijos naftos tanklaivius, kurie vengė sankcijų. Sausio 7 d. Trumpas sudavė Rusijai triuškinantį smūgį, pritardamas įstrigusiam Senato įstatymo projektui, kuriuo įvedami dideli muitai šalims, gaunančioms Rusijos naftą.
Trumpas nori kompensuoti JAV įmonėms, atnaujinančioms Venesuelos naftos pramonę. Prieiga prie Venesuelos 17 trilijonų dolerių vertės naftos atsargų yra ekonominė palaima. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tai suteikia svertų didinti pasaulinę naftos pasiūlą ir taip mažinti kainas. Tai sutriuškins Rusijos nafta grįstą ekonomiką.
Pasmerkta ne tik Rusija – įsiveržimas į Venesuelą tampa impulsu pasaulio tvarkos pertvarkymui, kokio nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Venesuela, Rusija, Kuba, Iranas ir Šiaurės Korėja yra glaudžiai susijusios energetiniais ar kariniais ryšiais. Mažėjančios pasaulinės naftos kainos dar labiau padidina jų kolektyvinį pažeidžiamumą kolapso akivaizdoje.
Amerikos vykdoma Venesuelos naftos pramonės kontrolė, prižiūrima valstybės sekretoriaus Marco Rubio, leistų JAV manipuliuoti pasauline naftos rinka. Tai atkartoja buvusio prezidento Ronaldo Reagano veiksmus, kuris devintajame dešimtmetyje suorganizavo naftos gavybos padidinimą, sukėlusį dvigubą naftos kainų ir buvusios Sovietų Sąjungos žlugimą.
Iki šiol Trumpo administracijai ryžtingai nepavyko sustabdyti Rusijos karo. Tačiau ši nauja taktika – mažinti pasaulines naftos kainas – tikėtina, sutriuškins didžiąsias naftos gamintojas, tokias kaip Rusija ir Iranas, kurios atsitiktinai yra pavojingiausios teroristinės valstybės pasaulyje.
Nesvarbu, kad Venesuelos naftos pramonės atnaujinimas gali užtrukti ne vienerius metus ir kainuoti dešimtis milijardų dolerių. Trumpas siunčia žinią apie ryžtą užtikrinti, kad Amerika sėdės „vairuotojo vietoje“ kontroliuodama pasaulines naftos kainas ir taip įtvirtins Amerikos lyderystę.
Sausio 7 d. Trumpas savo ryžtą pavertė tikrove, kai JAV pakrančių apsauga sulaikė du su Rusijos vėliava plaukiojančius tanklaivius. „Bella-1“, priklausantis su Venesuela susijusiam Rusijos sankcijų vengiančiam laivynui, buvo sulaikytas netoliese esantiems Rusijos karinio jūrų laivyno laivams nieko nesiimant.
Prieš dieną laikinoji Venesuelos vyriausybė pažadėjo JAV išsiųsti 50 milijonų barelių naftos. Tie, kurie tai nuvertina kaip nereikšmingą kiekį, kai ką praleidžia. Mes esame karinio/įgaliotinio (proxy) pasaulinio karo įkarštyje, kuriame dalyvauja Rusija, Kinija, Iranas, JAV ir Europa. Jo baigtį gali nulemti nafta, o ne diplomatiniai kanalai ar karių bei ginkluotės sekinimas.
Skeptikai, tvirtinantys, kad Venesuelos nafta yra per brangi arba sunkiai rafinuojama, turėtų pasimokyti iš istorijos. Per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinės Valstijos beveik padvigubino anglies gavybą, o tai padėjo laimėti karą.
Dar prieš JAV įsikišimą Venesueloje, pasaulinės naftos kainos 2025 m. nukrito 20 %, o tai smarkiai sumažino Rusijos pajamas iš naftos, sudarančias 35–40 % jų ekonomikos. Buvęs Trumpo administracijos ekonomistas Larry Kudlow neseniai „Fox News“ laidoje užsiminė, kad Trumpo strategija yra pasiekti dar žemesnę naftos kainą. „Nafta po 45 dolerius Rusijai padarytų neįmanoma tęsti karo.“
Amerikos įsikišimas Venesueloje buvo puikiai suderintas su laiku, kai Irane vyksta platūs neramumai. Todėl nenuostabu, kad Irano fanatiškas lyderis Ali Khamenei svarsto galimybę bėgti į Rusiją, Iranui susiduriant su žlugimu.
Tuo tarpu prognozuojama, kad 2026 m. pasaulinė naftos pasiūla viršys paklausą 3,8 mln. barelių per dieną. Draugiškas, pro-vakarietiškas režimo pasikeitimas Irane paskatintų JAV panaikinti sankcijas Irano naftai, o tai dar labiau padidintų pasaulinę pasiūlą. Be to, Rusija jaučia vis didesnį spaudimą, nes Ukrainos smūgiai Rusijos naftos objektams ar tanklaiviams praėjusių metų gruodį pasiekė rekordinį skaičių – 24.
Prasidėjus Naujiesiems metams, Trumpo administracija kariauja karą prieš Rusijos naftos ekonomiką. Dabartinė administracija turėtų tęsti savo „didelės lazdos“ metodą, uždarydama Rusijos sankcijų vengiantį šešėlinį naftos laivyną. Ji turėtų aprūpinti Ukrainą „Tomahawk“ raketomis, kad ši sunaikintų Rusijos naftos įrenginius, ir nubausti šalis, prekiaujančias nafta su Rusija, įvesdama triuškinančius muitus.
Nuomonės autorius žurnalistas David Root
