Šilumos siurbliai jų nebedomina. Naujas lenkų hitas tikra staigmena ()
2025 m. duomenys patvirtina tendencijos tvarumą.
© HomeoGrapher (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/background-black-brick-bright-burn-8277135/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkai akivaizdžiai keičia požiūrį į namų modernizavimą. Programos „Švarus oras“ duomenys rodo, kad 2024 m. beveik pusė paraiškų buvo susijusios su biomasės katilais, o susidomėjimas šilumos siurbliais staiga sumažėjo. Panaši tendencija pastebima ir 2025 m. duomenyse.
Programos „Švarus oras“ statistika rodo ryškų investuotojų prioritetų pokytį. 2024 m. beveik pusė pateiktų paraiškų buvo dėl biomasės katilų. Metais anksčiau jų dalis siekė vos 17,8 proc. Tuo pat metu gerokai sumažėjo susidomėjimas šilumos siurbliais – nuo daugiau nei 53 proc. 2023 m. iki 27 proc. 2024 m.
Pokyčiai įvyko nepaisant programos korekcijų ir naujų reikalavimų įvedimo. Paraiškų priėmimas buvo sustabdytas 2024 m. lapkritį paaiškėjus piktnaudžiavimo atvejams, o vėliau, pakeitus taisykles, atnaujintas kovo 31 d. Vienas iš esminių pakeitimų buvo privalomas energinis auditas. Nepaisant to, paraiškų skaičius išliko didelis, o šilumos šaltinių pasirinkimo struktūra aiškiai pakrypo biomasės link.
|
Programa „Švarus oras“ veikia nuo 2018 m. Iki šiol pateiktų paraiškų bendra vertė siekia 38,8 mlrd. zlotų, o išmokėtas finansavimas viršijo 16,7 mlrd. zlotų.
2025 m. duomenys patvirtina tendencijos tvarumą
Prioritetų pasikeitimas, matomas 2024 m. duomenyse, išlieka ir 2025 m. Kaip rodo dabartinė programos „Švarus oras“ statistika, laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio iki rugpjūčio paraiškose dėl finansavimo užtikrintai dominavo biomasės katilai. Jų dalis svyravo nuo 70 proc. balandį iki 77 proc. liepą, o rugpjūtį nukrito iki 73 proc.
Tuo pačiu metu šilumos siurbliai – skaičiuojant bendrai – palaipsniui prarado savo dalį rinkoje. Balandį jie sudarė 25 proc. paraiškų, gegužę ir birželį – po 23 proc., liepą – 22 proc., o rugpjūtį – jau tik 20 proc.
Nežymų vaidmenį išlaikė dujiniai kondensaciniai katilai. Balandį jų dalis siekė 3 proc., vėlesniais mėnesiais nukrito iki maždaug 0,5 proc., o rugpjūtį pakilo iki 6 proc. Kiti šilumos šaltiniai per visą laikotarpį sudarė nuo 0,5 iki 2 proc. paraiškų.
Termomodernizacijos lengvata praranda pagreitį
Lygiagrečiai mažėja termomodernizacijos lengvatos populiarumas. 2024 m. ja pasinaudojo 312 tūkst. mokesčių mokėtojų, kurie atskaitė iš viso 5,5 mlrd. zlotų. Tai akivaizdžiai mažiau nei rekordinius 2021 m., kai 595 tūkst. mokesčių mokėtojų deklaravo 10,4 mlrd. zlotų.
Kaip nurodo Marek Wielgo iš „GetHome.pl“, atskaitymų skaičius ne visada atspindi dabartinį investicijų mastą. Teisės aktai leidžia išlaidas apskaityti net per trejus metus, o nepanaudotas sumas perkelti į kitus metus – maksimaliai per šešerius metus.
Nuo 2025 m. pasikeitė ir remiamų išlaidų sąrašas. Viešasis finansavimas bei termomodernizacijos lengvata nebeapima dujinių ir skystojo kuro katilų įsigijimo bei montavimo. Tuo tarpu į kompensuojamas išlaidas įtraukti energijos kaupikliai. Sąlyga pasinaudoti lengvata išlieka PVM sąskaitos faktūros turėjimas, o išlaidos gali būti finansuojamos tiek nuosavomis lėšomis, tiek kreditu. Programą „Švarus oras“ galima derinti su termomodernizacijos lengvata, tačiau negalima dvigubai finansuoti tų pačių išlaidų. Atskaitymų limitas nepasikeitė ir siekia 53 tūkst. zlotų asmeniui arba 106 tūkst. zlotų sutuoktiniams.
.jpg)
