Pamirškite radiatorius: naujas atradimas leis „prikalti“ šilumą ten, kur norite jūs ()
Mokslininkai rado būdą „įjungti ir išjungti“ šilumą.
.png)
© @Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai rado būdą „įjungti ir išjungti“ šilumą
Mokslininkai atliko neįprastą eksperimentą, kuris parodė, kad šilumą galima valdyti beveik taip pat, kaip šviesą ar garsą. Jie išmoko šiluminę energiją ne tik judinti pirmyn ar atgal, bet ir sustabdyti tiksliai pasirinktoje vietoje. Šis atradimas ateityje gali padėti spręsti perkaitimo problemas elektronikoje.
Šiluma – tarsi vaizdo įrašas
Įsivaizduokite, kad šiluma veikia kaip vaizdo įrašas telefone: galite ją „pasukti“ pirmyn, grąžinti atgal arba sustabdyti. Mokslininkai įrodė, kad tai įmanoma, jei energijos judėjimą valdome ne erdvėje, o laike – pasirenkant tinkamą momentą, kada sistema turi pasikeisti.
Kaip tai veikia paprastai?
|
Įprastai šiluma visada sklinda ir išsisklaido. Tačiau tyrėjai rado būdą tam tikru momentu „perjungti“ sistemą, kad šiluma nustotų judėti ir liktų ten, kur reikia. Tai tarsi nematomas jungiklis, kuris paspaudžiamas tiksliai tinkamu metu.
Eksperimentas su besisukančiais žiedais
Kad tai įrodytų, mokslininkai sukūrė prietaisą iš trijų metalinių žiedų. Į juos buvo paleistas trumpas šilumos impulsas, kuris atrodė kaip ryškus taškas termovizoriaus ekrane. Žiedams sukantis, šis taškas judėjo ratu. Tinkamu momentu pakeitus sistemos veikimą, šiluma buvo „užrakinta“ pasirinktoje vietoje.
Kadangi idealiai parinkti šį momentą labai sudėtinga, tyrėjai pasitelkė dirbtinį intelektą, kuris pats apskaičiuoja, kada reikia „perjungti“ sistemą.
Kodėl tai svarbu?
Šiuolaikiniai įrenginiai – telefonai, kompiuteriai, elektromobiliai – vis labiau kaista. Iki šiol šiluma dažniausiai tiesiog šalinama aušinimo sistemomis. Naujas metodas leistų aktyviai nukreipti šilumą ten, kur ji mažiausiai kenkia, ir taip apsaugoti jautrias dalis.
Mokslininkai mano, kad ateityje šis principas gali būti pritaikytas ne tik šilumai, bet ir šviesai, garsui ar net cheminių medžiagų judėjimui.
