Šiurpi tiesa apie malkų krosnis: ar ES nori jas uždrausti visam laikui? ()
Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais.
© https://pixabay.com/photos/wood-burning-stove-fire-saint-john-1539776/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Latvijoje užsitęsus šalčiams, mažmeninėje rinkoje kilo sumaištis. Prekybos centruose vis dažniau trūksta malkų, briketų ir granulių. Tai kelia gyventojų nerimą: ar šis deficitas nepersimes į kitus sektorius – gamtinių dujų tiekimą, pramoninių medžio skiedrų gamybą ar elektros energijos sektorių?
Elektros energija: kainos išlieka stabilios
Klimato ir energetikos ministerijos (KEM) atstovas Gunārs Valdmanis pabrėžia, kad elektros sektoriuje anomalijų nėra. Vidutinė elektros kaina sausio mėnesį siekė apie 150 EUR/MWh – tai beveik identiškas lygis tam, kurį fiksavome 2025 m. vasarį visose Baltijos šalyse.
Prognozuojama, kad artimiausiais mėnesiais, didėjant atsinaujinančios energijos gamybai, kainos turėtų pastebimai mažėti. Svarbu pažymėti, kad net 90 % namų ūkių ir didžioji dalis įmonių naudojasi fiksuoto tarifo sutartimis, todėl dabartiniai biržos svyravimai jų sąskaitoms tiesioginės įtakos neturės.
|
Pramoninė biomasė: stabilumas biržoje
Nors privatus malkų sektorius patiria sunkumų, pramoninis kuras – medžio skiedros – „Baltpool“ biržoje išlieka stabilios kainos zonoje. Sausio mėnesį kaina svyravo apie 24–25 EUR/MWh, o antrąją sausio savaitę netgi užfiksuotas 4 % kritimas. Tai rodo, kad didmeninė rinka yra subalansuota, konkurencija pakankama, o tiekimo sutrikimų neprognozuojama.
Gamtinės dujos: Inčukalno saugyklos atsargos
Gamtinių dujų kaina didmeninėje rinkoje (TTF) sausio pabaigoje siekė 38,86 EUR/MWh. Nors lyginant su gruodžiu kaina šoktelėjo 36 %, ji vis dar yra gerokai mažesnė nei 2024 ar 2025 metų pradžioje.
Sausio 25 d. duomenimis, Inčukalno požeminėje dujų saugykloje (IPGK) buvo sukaupta 8,49 TWh dujų. Tai sudaro apie 34 % bendro saugyklos pajėgumo, tačiau šio kiekio pakanka padengti beveik 90–100 % viso metinio Latvijos suvartojimo. Tiekimą papildomai užtikrina Klaipėdos (Lietuva) ir Inko (Suomija) SGD terminalai. Šiuo metu Baltijos regione dujų trūkumo pavojaus nėra.
Saugumas ir atsparumas kibernetinėms atakoms
KEM kartu su perdavimo sistemos operatoriumi AS „Augstprieguma tīkls“ stiprina tinklų saugumą. Latvija turi jėgainių, galinčių veikti autonomiškai („black start“), kas užtikrintų energijos tiekimą net visiško tinklo išsijungimo atveju. Kritinei infrastruktūrai apsaugoti Baltijos šalys ir Lenkija gavo papildomą 112 mln. eurų Europos Sąjungos paramą.
Ateities perspektyvos: malkų krosnių draudimas atšauktas
Geros žinios malkomis besišildantiems gyventojams: Europos Komisija atsitraukė nuo planų drausti malkų naudojimą buityje. Po Latvijos ir kitų šalių pastangų pasiekta, kad biomasė ir po 2030 m. bus laikoma atsinaujinančiu energijos šaltiniu. Tai užtikrina, kad vietiniai ištekliai ir toliau bus naudojami energetinei nepriklausomybei stiprinti, o vieninteliai galimi apribojimai ateityje gali galioti tik specifinėse miestų zonose dėl oro kokybės standartų.
