Energetikos revoliucija atšaukiama? Vokietijos sprendimas sudrebino Europą – perspėjimas ir Lietuvai ()
Skelbia dramatišką posūkį.
© https://www.pexels.com/photo/photograph-of-solar-panels-on-a-field-7527880/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žalioji pasaka baigėsi: kodėl Vokietija pradėjo „karpyti sparnus“ saulės ir vėjo parkams?
Vokietija, ilgus dešimtmečius laikyta tikru energetinės laisvės ir ekologijos bastionu, šiandien skelbia dramatišką posūkį. Vyriausybė Berlyne sako „stop“ iki šiol galiojusioms taisyklėms. Tai precedentas, kuris gali sukelti tikrą domino efektą visoje Europos Sąjungoje – taip pat ir Lietuvoje, kur žalieji projektai dygsta it grybai po lietaus. Pasaulis keičiasi, o naujos taisyklės kėsinasi į tai, kas iki šiol atrodė neliečiama.
Tinklas nebeišlaiko: kai elektros „per daug“ tampa problema
Srities ekspertai pastebi, kad didžiausias iššūkis šiandien yra nebe pinigai, o fizinės technikos galimybės. Įsivaizduokite, kad jūsų namų elektros laidai yra lyg plona vandens žarna, per kurią bandoma praleisti visos upės srautą. Rezultatas? Sistema tiesiog „springsta“.
|
Jei anksčiau saulės ir vėjo energija turėjo absoliučią pirmenybę patekti į bendrą tinklą, tai dabar situacija keičiasi iš esmės. Analitikai įspėja: laikai, kai investuotojai galėjo statyti parkus bet kur, o valstybė pasirūpindavo jų pajungimu, grimzta į praeitį.
Buitinė realybė: sąskaitos nesitraukia, o taisyklės griežtėja
Ką tai reiškia paprastam vartotojui ar būsto savininkui? Nors buvo žadėta, kad atsisakius anglies ir atominių elektrinių kaina kris, realybė kitokia – išlaidos tiek verslui, tiek namų ūkiams nesumažėjo.
Rinkos stebėtojai praneša apie rengiamus naujus įstatymus, kurie vers verslą prisiimti dalį finansinės naštos. Tai palies kiekvieną, planuojantį investuoti į AEI:
- Investuotojų rizika: Statantys jėgaines ten, kur tinklai jau dabar perkrauti, gali tekti net 10 metų pamiršti bet kokias kompensacijas už tai, kad jų pagaminta elektra nebuvo paimta į tinklą.
- Kaina už prisijungimą: Verslui teks ne tik pastatyti parką, bet ir savo lėšomis prisidėti prie tinklų modernizavimo.
- Maža revoliucija: privatus pelnas nebebus valstybės rūpestis.
Teisės specialistai pabrėžia: tai „maža revoliucija“. Iki šiol energetikos milžinai, kuriems būdavo liepiama apriboti gamybą ypač vėjuotomis dienomis, gaudavo milijonines išmokas iš mokesčių mokėtojų kišenės. Pavyzdžiui, Vokietijoje šios sumos siekdavo šimtus milijonų eurų, o Lietuvoje – keliolika milijonų eurų per metus.
Dabar šis „saugumo pagalvės“ mechanizmas braška. Valstybė nebenori viena nešti finansinės atsakomybės už tai, kad infrastruktūra nespėja paskui žaliąsias ambicijas. Tai ženklas kiekvienam būsimam vėjo ar saulės jėgainės savininkui – taisyklės tampa griežtos, o rizika tampa asmenine.
Lietuvos ateitis: ar esame pasiruošę pokyčiams?
Nors kol kas tai vyksta pas mūsų kaimynus Europoje, klausimas tik vienas: kada tai pasieks mūsų kiemą? Lietuva, ištikimai sekanti ES klimato politikos gairėmis, anksčiau ar vėliau susidurs su tuo pačiu pasirinkimu. Ar apriboti investuotojus, ar leisti vartotojams mokėti už vis labiau brangstantį tinklo išlaikymą?
.png)
.jpg)