1000 eurų už toną. Už Lietuvos sienos užfiksuotas kainų šokas. Privers sunerimti kiekvieną (1)
Šaltasis sezonas atnešė ne tik speigą, bet ir negailestingas naujienas šildymo rinkoje.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/fireplace-fire-burn-warm-log-open-fire-153910
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol mes mėgaujamės žiemos vaizdais pro langą, kaimyninėje Lenkijoje užvirė tikra drama dėl granulinio kuro. Tai, kas prasidėjo kaip nedidelis tiekimo sutrikimas, virto regionine krize, kuri primena: mūsų nusistovėjusi namų ramybė ir „žalioji“ šiluma gali tapti nepasiekiama prabanga akimirksniu. Jei domino efektas pasieks Lietuvą, ruoštis verta jau dabar.
Dar neseniai biomasės katilai buvo pristatomi kaip išsigelbėjimas ir tvarus pasirinkimas kiekvienam šiuolaikiškam būsto savininkui. Tačiau atėjus rimtoms šalnoms, realybė smogė skaudžiai. Daugelyje Lenkijos regionų granulių tiesiog neliko, o ten, kur jų dar pavyksta rasti, kaina pasiekė protu sunkiai suvokiamą ribą – 4500 zlotų už toną. (Pagal dabartinį kursą 4500 zlotų yra maždaug 1040–1050 EUR už toną).
|
Šeimoms, kurios tikėjosi sutaupyti rinkdamosi ekologišką šildymą, tai tapo tikru išgyvenimo iššūkiu. Rinkos analitikai pabrėžia, kad šis kainų šuolis nėra tik skaičiai popieriuje – tai tiesioginis smūgis į vidutinio vartotojo piniginę, priverčiantis rinktis tarp pilno sandėlio kuro ir kitų būtinųjų išlaidų.
Natūralu, kad kilus chaosui, žvilgsniai nukrypo į tiekėjus. Ar tai dirbtinis tiekimo ribojimas? Ar kažkas bando pasipelnyti iš šalčio? Srities ekspertai ir rinkos stebėtojai atliko tyrimą, tačiau jų išvados guodžia mažai. Panašu, kad jokių slaptų susitarimų nėra.
Pagrindinė priežastis – banali ir kartu gąsdinanti:
- Masinis perėjimas prie biomasės: Vartotojų skaičius augo greičiau nei gamybos pajėgumai.
- Žaliavų deficitas: Mediena, reikalinga granulėms gaminti, tapo deficitine preke.
- Gamtos išdaigos: Itin šalta žiema tiesiog „suryja“ atsargas greičiau, nei jos spėjamos pildyti.
Nors politikos formuotojai ramina visuomenę teigdami, kad situacija yra nuolatos stebima, jų retorika išlieka atsargi. „Valdžia granulių negamina“, – toks tiesmukas priminimas nuskambėjo tiems, kurie tikėjosi greitų subsidijų ar kainų „įšaldymo“.
Teisės specialistai ir vyriausybės atstovai pabrėžia, kad įsikišimas įvyks tik tuo atveju, jei bus aptikta antikonkurencinė praktika. Kol kas piliečiams belieka kliautis rinkos stabilizavimusi ir tikėtis, kad šis „šaltas dušas“ nepasieks kritinės ribos, už kurios stovi piliečių energetinis saugumas.
Nors šiuo metu Lietuvoje granulių kainos yra 3–4 kartus mažesnės nei krizės apimtuose Lenkijos regionuose, mes gyvename bendroje ES energetikos ekosistemoje. Štai keli domino efekto pavojaus ženklai:
- Eksporto siurblys: Jei Lenkijoje kaina išliks tokia aukšta, mūsų gamintojams taps kur kas naudingiau vežti produkciją svetur, o tai gali pradėti auginti kainas ir pas mus.
- Žaliavų kova: Granulės gaminamos iš pjuvenų ir medienos atliekų. Jei kaimynai pradės agresyviai supirkinėti žaliavą iš viso regiono, gamybos kaštai kils visiems.
- Pamoka namų ūkiams: Tai puikus primenimas, kad „pigus“ šildymas yra labai priklausomas nuo vietinės žaliavos pasiūlos.
