Gudrus kūrenimo būdas. Sutaupysite iki pusės malkų atsargų ()
Daugeliui malkomis šildomų namų ar pirčių savininkų puikiai pažįstamas jausmas, kai ką tik pilnai prikrauta krosnis po valandos kitos lieka tuščia, o kambariuose šilumos vis dar trūksta.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/wood-burning-in-the-fireplace-11857437/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Atrodo, kad malkos tiesiog išgaruoja į orą, nespėjusios sušildyti namų sienų. Dažnai manoma, kad dėl to kaltos pačios malkos, tačiau patyrę kaimo meistrai šypteli – paslaptis slypi ne tik medienos rūšyje, bet ir seniai pamirštoje fizikoje bei kūrenimo logikoje.
Ekspertai pastebi, kad net ir vertingiausios ąžuolo ar uosio malkos gali duoti menką naudą, jei jos krosnyje sukrautos nerūpestingai. Nors tanki mediena, tokia kaip obelis ar klevas, natūraliai išskiria daugiau energijos nei lengvi spygliuočiai, lemiamą įtaką daro deguonies patekimas ir liepsnos judėjimo kryptis. Daugelyje šiuolaikinių krosnelių įrengtos grotelės sukuria itin stiprią trauką, todėl ugnis dega skaisčiai, bet didžioji dalis šilumos tiesiogine prasme išlekia per kaminą nespėjusi atiduoti energijos aplinkai.
|
Čia į pagalbą ateina tarp ūkininkų išpopuliarėjusi „atvirkštinė logika“, kuri gali sumažinti malkų sąnaudas nuo 35 iki 50 procentų. Mes visi esame įpratę ugnį kurti iš apačios: ant dugno klojame popierių, skiedras, o ant viršaus krauname didelius rąstus. Taip ugnis akimirksniu apima visą krūvą, malkos dega greitai ir nespėja įkaitinti krosnies sienelių. Viršutinio degimo metodas šią tvarką apverčia aukštyn kojomis. Krosnies apačioje glaudžiai vienas prie kito išdėliojami storiausi rąstai, ant jų dedamas vidutinio dydžio medienos sluoksnis, o pačiame viršuje įtaisomas degus „stogas“ iš smulkių šakelių ar beržo tašų.
Uždegus ugnį pačiame viršuje, liepsna pamažu ir labai tolygiai leidžiasi žemyn. Iš pradžių dega tik smulkios malkelės, kurios pamažu įkaitina žemiau esančius rąstus. Tokiu būdu malkos ne dega atvira liepsna, o lėtai rusena, išskirdamos maksimalų šilumos kiekį. Šis procesas yra daug švaresnis – beveik nesusidaro dūmų, todėl kaminas ilgiau išlieka neužterštas. Vienas toks malkų įkrovimas gali užtikrinti tolygią šilumą net penkias valandas, todėl nebereikia kas valandą bėgti prie krosnies tikrinti ugnies.
Norint pasiekti geriausių rezultatų, svarbu vengti kelių kritinių klaidų. Kadangi ugnis keliauja žemyn, apatiniai rąstai privalo būti sausi – drėgna mediena paprasčiausiai nesugers šilumos iš viršutinių sluoksnių ir kūrenimas nebus efektyvus. Taip pat malkas reikėtų krauti kuo tankiau, nepaliekant didelių tarpų, nes tai užtikrina ilgą ir ramų smilkimą. Galiausiai, šildymo efektyvumas prasideda ne nuo brangios įrangos pirkimo, o nuo paprasto įpročio pakeitimo, leidžiančio gamtos turtus naudoti kur kas tvaresniu ir pigesniu būdu.
.jpg)
.png)
.png)
