Pigios fotovoltinės energijos pabaiga? Vasaris parodė netikėtą posūkį ()
Įdomu tai, kad kainų augimą lemia ne brangstančios žaliavos.
© PixTreats (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/solar-energy-power-electricity-sun-7788516/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panašu, kad visa fotovoltikos rinka bunda po rekordinių kainų kritimų. Trumpai tariant? Saulės panelės brangsta, nors žaliavos pinga, ir tai turės savo pasekmių. Vokietijos platforma „pvXchange“, kuri kas mėnesį skelbia didmeninių kainų indeksą Europos rinkoje, rodo, kad 2026 m. sausis dar buvo „atsargaus atsigavimo“ etapas, tačiau vasaris atnešė ryškesnį saulės panelių kainų augimo pagreitį.
Saulės panelių kainos pradėjo kilti 2026 metais
2026 metų vasario viduryje vidutinė aukščiausio efektyvumo modulių, t. y. turinčių modernesnes celių technologijas, tokias kaip HJT, TOPCon ar „back contact“, kaina turėjo pasiekti apie 0,13 €/Wp. Kalbama apie kainą ne „už vatą“, o už piko vatą (Wp). Tęsiant toliau, „full-black“ (visiškai juodi) moduliai vidutiniškai kainuoja apie 0,145 €/Wp, segmentas, kurio efektyvumas nesiekia 23 % – apie 0,115 €/Wp, o pigiausi moduliai su ribota garantija svyruoja apie 0,06 €/Wp. Perteikiant tai Lietuvos realijoms, 450 Wp galios panelė didmeniniame sektoriuje kainuoja apie 58 eurus, o 500 Wp – apie 65 eurus.
|
Įdomi atsvara „pvXchange“ rodikliams yra „Sun Store“ duomenys, nes tai prekybos platforma, skelbianti apžvalgas, paremtas realiais jos rinkoje vykstančiais sandoriais. Pavyzdžiui, 2026 m. sausį ji fiksavo vidutinių dvipusių (bifacial) TOPCon modulių kainų augimą iki maždaug 0,095 EUR/Wp (8 proc. augimas per mėnesį) bei vienpusių TOPCon iki maždaug 0,099 EUR/Wp (+1 % augimas per mėnesį).
Įdomu tai, kad kainų augimą lemia ne brangstančios žaliavos. Gamintojai kėlė kainoraščius, nes po didelių nuostolių laikotarpio bandė susigrąžinti pelningumą, o tai rodo, kad susiduriame ne tik su „medžiagų kaina“, bet ir su bandymu iš viršaus pakeisti visą rinką. Jei pakankamai daug gamintojų nuspręs, kad neparduos savo saulės panelių už mažesnę kainą, ji tiesiog šoktels. Kita vertus, turime didžiules investicijas į saulės jėgainių parkus, kurios yra ypač jautrios modulių kainos ir projekto atsiperkamumo santykiui.
Kodėl staiga visi žiūri į Kiniją, net jei perka Europoje?
Žvelgiant iš Europos perspektyvos, sunku pabėgti nuo fakto, kad didžioji dalis pasaulinės celių ir modulių gamybos yra susijusi su Kinijos ekosistema. Todėl, kai Kinija imasi riboti kainų karą ir perteklinę pasiūlą, šalutinis poveikis Europos sandėlius gali pasiekti akimirksniu. Šiuo metu fotovoltikos rinkos fone matomi rekordiniai pramonės nuostoliai ir spaudimas uždaryti mažiau efektyvius gamybos pajėgumus, kad būtų sumažintas perteklius ir stabilizuota rinka. Prie kainų augimo prisideda ir sprendimas, turintis konkrečią datą – nuo 2026 m. balandžio 1 d. Kinija ketina panaikinti PVM lengvatą fotovoltikos produktų eksportui. Supaprastintai tai reiškia, kad eksportas nebeturės to paties mokestinio „buferio“, kuris anksčiau galėjo veikti kaip netiesioginė nuolaida, o tai tik padidins spaudimą kelti siūlomas kainas. Kitaip tariant, tai puikiai parodo, kodėl rinka negali pernelyg priklausyti nuo vieno konkretaus tiekėjo.
Ar tai tendencijos pradžia, ar tik korekcija po 2024 metų?
2024 metais Europos rinkoje buvo stebimas ypač stiprus didmeninių modulių kainų kritimas, kurį lėmė perteklinė pasiūla ir kainų konkurencija. Todėl šiandieninis atsigavimas gali būti tiesiog judėjimas link labiau „pakenčiamo“ lygio gamintojams, o ne ilgametės brangmečio bangos pradžia. Be to, turima informacija tiesiogiai rodo į maržų atstatymą po ilgo nuostolių laikotarpio, kas skamba labiau kaip bandymas sustabdyti kraujavimą, o ne naujos brangių panelių eros manifestas. Tuo pat metu išlieka rizika, kad jei balandžio mėnesio Kinijos eksporto politikos pokyčiai iš tikrųjų paspartins pirkimus „į atsargas“, kurį laiką rinka gali atrodyti prasčiau, nei diktuotų vien pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.
.jpg)
