„Norvegijos bokštas“. Nedaug žmonių apie jį žino, tačiau malkos jame džiūsta rekordiniu greičiu ()
Perkate malkas iš anksto, tačiau žiemą jos vis tiek rūksta, prastai šildo ir palieka daugybę suodžių? Problema dažnai slypi ne medienos rūšyje, o jos džiovinimo būde. Daugelis daro tą pačią klaidą: krauna malkas per tankiai arba laiko jas nevėdinamoje vietoje. Tuo tarpu užtenka vos kelių paprastų pokyčių. Ką daryti, kad malkos džiūtų kur kas greičiau ir degtų efektyviau? Vienas sumanus būdas stebina savo veiksmingumu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kokia mediena džiūsta greičiausiai?
Skirtingų rūšių malkos džiūsta nevienodu greičiu. Minkšta mediena, pavyzdžiui, pušis, eglė ar alksnis, drėgmę atiduoda kur kas sparčiau nei sunkesnės lapuočių rūšys, tokios kaip bukas ar ąžuolas. Taip yra dėl porėtos struktūros, kuri palengvina vandens garavimą. Jei norite greitai paruošti kurą šildymo sezonui, spygliuočių mediena dažniausiai yra praktiškesnis pasirinkimas. Tačiau tai nereiškia, kad šviežiai nupjautos malkos iškart tinka kūrenimui. Net ir lengvoms rūšims reikia laiko tinkamam „subrendimui“. Dažniausiai tai trunka nuo pusmečio iki 12 mėnesių – tik tada drėgmė nukrenta iki lygio, užtikrinančio efektyvų degimą ir mažesnį dūminimą. Todėl kuro atsargas geriausia ruošti pavasarį, kad žiemą turėtumėte gerai išdžiovintą medieną.
Sausas malkas galima atpažinti ir be specialių prietaisų. Paprastai jos būna šviesesnės spalvos, su matomais smulkiais įtrūkimais, o stuktelėjus viena į kitą pasigirsta skambus, kietas garsas. Norint visiško tikrumo, verta naudoti drėgmės matuoklį – tai paprastas ir nebrangus įrankis, kuris greitai parodys, ar malkos jau tinkamos kūrenti.
Kur geriausia džiovinti malkas?
Malkų laikymo vieta turi milžinišką įtaką jų džiūvimo greičiui. Geriausia rinktis gerai saulės apšviečiamas ir vėdinamas vietas, kur oras gali laisvai cirkuliuoti tarp malkų. Idealiai tinka iš dalies atviros erdvės – pavyzdžiui, stoginės arba vietos, uždengtos tik iš vienos pusės. Verčiau vengti drėgnų ir šešėliuotų kampų, nes tokiomis sąlygomis malkos džiūsta daug lėčiau ir greičiau pelija. Taip pat nerekomenduojama malkų rietuvės glausti tiesiai prie namo ar garažo sienos, nes tai riboja oro cirkuliaciją.
Labai svarbu tinkamai izoliuoti malkas nuo žemės. Jos neturėtų gulėti tiesiai ant grunto, nes greitai pradės traukti drėgmę iš apačios. Kur kas geresnis sprendimas – padėklai, mediniai rąsteliai ar plytos, kurios pakelia visą rietuvę ir užtikrina vėdinimą iš apačios. Taip malkos džiūsta tolygiai ir išlieka geresnės kokybės.
Verta atkreipti dėmesį ir į rietuvės vietą pasaulio šalių atžvilgiu. Palankiausia bus vieta, kuri didžiąją dienos dalį yra saulėta, bet kartu apsaugota nuo stipraus lietaus. Puikus pasirinkimas – vieta, užstota nuo šaltų šiaurės vėjų ir atvira pietų ar pietvakarių pusei.
Kaip krauti malkas, kad jos džiūtų greičiau?
Svarbiausią vaidmenį džiovinant malkas vaidina laisvas oro srautas. Jas reikėtų krauti taip, kad tarp jų liktų nedideli tarpai ventiliacijai. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų – krauti malkas „kryžmai“, t. y. pakaitomis dėliojant sluoksnius stačiu kampu. Dėl to rietuvėje susidaro natūralūs vėdinimo kanalai, pagreitinantys džiūvimą.
Didelio populiarumo sulaukia ir vadinamasis „norvegiškas bokštas“. Taikant šį metodą, malkos kraunamos į apskritą rietuvę, primenančią šulinį ar cilindro formos bokštą. Viduje paliekama tuščia erdvė, kuri pagerina oro cirkuliaciją. Tokia konstrukcija ne tik padeda greičiau atsikratyti drėgmės, bet ir atrodo estetiškai bei leidžia geriau išnaudoti turimą plotą. Taip pat svarbu, kad malkų galai būtų nukreipti į pietus arba pietvakarius. Būtent iš šių pusių mediena gauna daugiausia saulės spindulių ir šilumos, o tai akivaizdžiai pagreitina procesą.
Dažniausios malkų džiovinimo klaidos
Viena dažniausių klaidų – per tankus malkų krovimas. Nors tokia rietuvė užima mažiau vietos ir atrodo „solidžiau“, praktiškai ji riboja oro judėjimą. Rezultatas? Malkos džiūsta netolygiai: išoriniai sluoksniai išdžiūsta greitai, o vidurys ilgą laiką išlieka drėgnas.
Kita problema – netinkama apsauga nuo lietaus. Sandariai apvynioti visą rietuvę tentu yra klaida, nes taip drėgmė užrakinama viduje ir negali išgaruoti. Tai tiesus kelias į pelėsį. Kur kas geriau uždengti tik rietuvės viršų, paliekant šonus atvirus, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Daugelis žmonių malkas laiko garažuose, rūsiuose ar kitose uždarose patalpose. Deja, dėl vėdinimo trūkumo ir saulės stygiaus džiovinimas trunka daug ilgiau. Geriausia malkas pirmiausia gerai išdžiovinti atviroje, vėjuotoje erdvėje ir tik tada perkelti į malkinę.
Paprasti būdai pagreitinti malkų džiovinimą
Vienas lengviausių būdų pagreitinti procesą – suskaldyti malkas į smulkesnius gabalus. Plonesnės malkos turi didesnį paviršiaus plotą drėgmei atiduoti, todėl išdžiūsta sparčiau. Verta skaldyti net ir storesnes šakas ar smulkius kamienus – tai padės išvengti situacijos, kai malkos viduje lieka drėgnos net po ilgo džiovinimo.
Geras sprendimas yra ir specialūs stovai, krepšiai ar tinklai malkoms džiovinti. Pastačius malkas vertikaliai, pagerėja oro cirkuliacija ir drėgmė greičiau išgaruoja iš visų pusių. Kai kas papildomai išnaudoja natūralius skersvėjus arba stato rietuvės ten, kur vėjas nuolat prapučia tarpus. Veiksmingas metodas yra ir malkų sluoksnių atskyrimas plonomis lentelėmis ar smulkiomis šakelėmis. Dėl didesnių tarpų oras lengviau pasiekia rietuvės vidų, o malkos džiūsta tolygiau. Net tokie paprasti pokyčiai gali gerokai sutrumpinti džiovinimo laiką.
Kaip laikyti malkas jas išdžiovinus?
Baigus džiovinimą, malkas verta perkelti į ilgalaikio saugojimo vietą – geriausia į malkinę, po stogine ar kitu lengvu stogeliu. Svarbiausia, kad erdvė būtų sausa ir gerai vėdinama. Malkos turėtų gulėti ant padėklų ar medinių sijų, o ne tiesiai ant žemės.
Kad malkos išliktų sausos, būtina užtikrinti nuolatinį oro srautą ir protingą atsargų tvarkymą. Seniausias malkas geriausia sunaudoti pirmiausia, o šviežiai išdžiovintas dėti į rietuvės galą. Tokia rotacija leidžia išvengti drėgnesnių malkų užsigulėjimo.
Taip pat svarbu apsaugoti malkas nuo lietaus ir sniego. Geriausiai tam tinka lengva stogo konstrukcija arba orui pralaidi danga, kuri saugo nuo kritulių, bet neužkerta kelio ventiliacijai. Taip paruoštos malkos išliks sausos ir paruoštos naudojimui ilgą laiką.
