Daugiau nei 3,5 mlrd. eurų vos per vieną mėnesį. Sutaupymo mastai stulbinantys ()
Saulės energija, kaip vienas iš atsinaujinančių išteklių, ženkliai apriboja dujų importo išlaidas Europos Sąjungoje, o tai tiesiogiai virsta konkrečiu sutaupymu.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kovą Europoje būtų išjungti saulės kolektoriai, europiečių sąskaitos už energiją būtų beveik 4 milijardais eurų didesnės. Ir tai dar ne pabaiga. „SolarPower Europe“ skaičiavimai suteikia naują perspektyvą energetikos alternatyvoms siautėjančių dujų kainų fone. Kaip rodo „SolarPower Europe“ – Europos fotovoltikos sektorių atstovaujančios organizacijos – analizė, saulės energija, kaip vienas iš atsinaujinančių išteklių, ženkliai apriboja dujų importo išlaidas Europos Sąjungoje, o tai tiesiogiai virsta konkrečiu sutaupymu.
Tyrime faktinis fotovoltinės energijos gamybos kiekis buvo perskaičiuotas į dujų energijos kiekį, kurį tektų pagaminti, jei nebūtų saulės jėgainių. Apskaičiuota, kad per pirmąsias keliolika karo Irane dienų (tiksliau – nuo kovo 1 iki 17 d.) fotovoltinės jėgainės ES pagamino 19,9 TWh elektros energijos. Jei tą patį poreikį būtų tekę padengti dujinėms elektrinėms, tai papildomai kainuotų 1,9 mlrd. eurų – po 111,7 mln. eurų kasdien.
Organizacijos duomenimis, per visą kovą sutaupyta suma siekė 3,77 mlrd. eurų. Jei dujų kainos dar kils, bendras sutaupymas dėl saulės energijos vien per 2026 m. gali pasiekti 67 mlrd. eurų. Iki 2030 m. dėka fotovoltikos ES galėtų sukaupti 170 mlrd. eurų sutaupymą, remiantis „vidutiniu“ – t. y. net ne ambicingiausiu – šios technologijos plėtros scenarijumi. Vertinimai, suprantama, yra supaprastinti: juose neatsižvelgiama į šalių vietos specifiką ar jų energetikos derinį. Tačiau jie rodo kryptį: AEI (atsinaujinančių energijos išteklių) plėtra gali būti įrankis, ribojantis globalių krizių poveikį vietos sąskaitoms.
AEI dominavimas mažina kainą visiems
Verta prisiminti, kad ES energijos rinkos kainas valdo ribinių kaštų (merit order) principas – tai mechanizmas, pagal kurį energijos kaina nustatoma ne pagal vidutines gamybos išlaidas, o pagal brangiausio šaltinio, tuo metu maitinančio sistemą, kainą. Tad jei dominuojantis kuras bus, pavyzdžiui, brangios dujos, tai visa rinkoje esanti energija – taip pat ir iš atsinaujinančių šaltinių – įkainojama pagal brangiausią tinklo šaltinį. Kiekviena papildoma kilovatvalandė iš iškastinio kuro pailgina laikotarpius, kai elektra yra brangesnė. Tačiau tai veikia ir į kitą pusę: didesnė AEI dalis mažina kainą visiems, ne tik turintiems saulės paneles.
„Elektros energijos sistema, pagrįsta atsinaujinančiais šaltiniais, iš esmės yra pelningesnė nei priklausomybė nuo kintančių kainų ir iškastinio kuro deginimo. Investicijos į atsinaujinančius šaltinius, kaupimą ir lankstumą naudojant ne iškastinį kurą atneš naudos ateinančiais metais, tuo tarpu investicijos į iškastinį kurą Europai kainuos stabilumą ir nepriklausomybę“, – komentuoja „SolarPower Europe“ prezidentė Walburga Hemetsberger.
Jos pavaduotojas Driesas Acke priduria: „Lankstumo sprendimų, kurie nesiremia iškastiniu kuru, pavyzdžiui, energijos kaupimo baterijose, reagavimo į paklausą ir lanksčių tinklų spartinimas turėtų būti absoliutus ES sprendimų priėmėjų prioritetas.“
Lenkija. Kodėl taip brangu?
2025 m. į ES šalių, turinčių didžiausią fotovoltikos galią vienam gyventojui, dešimtuką Lenkija nepateko. „SolarPower Europe“ sąraše atsidūrė (eilės tvarka): Nyderlandai, Vokietija, Estija, Graikija, Austrija, Ispanija, Danija, Vengrija, Liuksemburgas ir Belgija. Tuo tarpu Lenkija išlaikė neguodžiančią vietą ant prizininkų pakylos neseniai paskelbtoje ciklinėje „Eurostat“ elektros kainų analizėje. 2025 m. antrąjį pusmetį šalis užėmė trečią vietą ES pagal brangiausią elektrą, vertinant per perkamosios galios standartą (PGS). Kaina Lenkijos namų ūkiams, skaičiuojant pagal PGS, vidutiniškai siekė 37,15 euro už 100 kWh. Aukščiau atsidūrė tik Rumunija (49,52 euro) ir Čekija (38,65 euro). Palyginimui: žemiausios kainos užfiksuotos Maltoje (14,09 euro), Vengrijoje (15,10 euro) ir Suomijoje (18,77 euro). Ar lenkai moka kainą už pavėluotą energetikos transformaciją?
„Dinamiškai besivystančios sausumos vėjo energetikos blokavimas vadinamuoju „nuotolio įstatymu“ lėmė, kad Lenkijos vartotojai mažiau naudojasi pigiausio AEI šaltinio plėtra“, – pastebi Marta Anczewska, „Instytut Reform“ energetikos politikos vadovė.
„Iš dalies šią spragą užpildo fotovoltika, tačiau ji išlieka mažiau efektyvi vertinant ištisų metų elektros gamybą. 2024 metais ji sudarė apie 9 proc. šalies energijos gamybos, o vėjas – 14,5 proc.“, – priduria ekspertė.
|
Ji pabrėžia, kad ribodami vėjo energetikos plėtrą „lenkai patys sau pakišo koją“, be kita ko, todėl, kad vėjo jėgaines lengviau integruoti į skirstomąjį tinklą nei išsklaidytas saulės jėgaines.
„Kartu dėl ilgalaikių investicijų vėlavimų augo sisteminės išlaidos, tokios kaip galios mokestis“, – pastebi M. Anczewska.
Ji pateikia Ispanijos pavyzdį, kur vėjo ir saulės energijos dalis išaugo nuo maždaug 26 proc. 2019 metais iki daugiau nei 40 proc. pirmoje 2024 metų pusėje. Rezultatas buvo vienos žemiausių didmeninių energijos kainų Europoje: 2024 m. kovą jos siekė apie 20 eurų/MWh. Palyginimui, Čekijoje, kur AEI dalis išlieka santykinai maža, o energija gaminama daugiausia iš brangaus atomo ir anglies, kainos tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 88 eurus/MWh (Lenkijoje tuo metu – apie 75 eurus/MWh).
„Tai rodo, kad AEI, maksimaliai išnaudojant atmosferos sąlygas, virsta mažesnėmis energijos kainomis“, – teigia ekspertė.
Tačiau ji primena, kad kalbama apie didmeninių kainų mažinimą.
„Sąskaitų dydis galutiniams vartotojams priklauso ir nuo mokestinių, reguliacinių bei politinių sprendimų“, – priduria M. Anczewska.
Kipras. Kaip jie tai padarė?
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. antrąjį pusmetį šalys, kuriose AEI dalis yra didelė (Danija, Ispanija, Prancūzija), užfiksavo ryškų kainų kritimą, lyginant su 2024 m. antruoju pusmečiu, o nuo iškastinio kuro priklausomos šalys, tokios kaip Rumunija (+58,6 proc. per metus), Austrija (+34,3 proc.), Airija (+32,7 proc.), patyrė įspūdingą augimą. Tai nereiškia, kad ten, kur yra AEI, kasdien yra pigu. Tai rodo, kad šalių su išvystytais AEI energetikos sistemos yra atsparesnės staigiems kainų šuoliams.
Tuo metu didžiausias elektros kainų kritimas namų ūkiams – net 14,7 proc. – užfiksuotas Kipre. Tai ypač įdomu, nes ši šalis vis dar stipriai priklauso nuo importuojamo kuro, o apie 70 proc. energijos derinio vis dar gaunama iš iškastinio kuro. Tačiau kainų kritimas nebuvo vieno veiksmo rezultatas, o kelių priemonių derinys. Pirma, ten pastebėtas spartus tiek namų, tiek komercinių saulės jėgainių augimas. Praėjusiais metais valdžia stipriai rėmė mikroįrenginius ant stogų, siūlė jiems subsidijas, taikė grynojo apskaitos metodo (net metering) sistemas (kur tinklas veikia kaip energijos saugykla), taip pat didelį dėmesį skyrė pačios pasigamintos energijos vartojimui. Praktiškai vis daugiau namų ūkių dalį energijos gaminosi patys, taip ribodami brangios energijos vartojimą iš tinklo. Rinka vystėsi taip greitai, kad 2025 m. atsirado net saulės energijos pertekliaus ir tinklo apribojimų problema.
Kipras taip pat išlaikė apsaugos mechanizmus daliai vartotojų, pavyzdžiui, laikinas subsidijas sąskaitoms ar lengvatinius tarifus pažeidžiamiems namų ūkiams. „Eurostat“ tiesiogiai nurodo, kad subsidijų ir lengvatų pokyčiai turėjo esminę įtaką galutinėms energijos kainoms ES valstybėse 2025 m. Tuo pačiu, nepaisant kainų mažėjimo namų ūkiams, Kipras vis dar priklauso ES šalims, kuriose energijos kainos verslui yra vienos aukščiausių.
Energijos saugyklos – raktas į sėkmę?
Kipro pavyzdys rodo, kad AEI plėtra gali greitai sumažinti gyventojų sąskaitas, tačiau be tinklų modernizavimo ir energijos saugyklų atsiranda naujų sisteminių apribojimų, o kainų problema nebus išspręsta tvariai ir visapusiškai. Ekspertai pabrėžia, kad raktas į tvarų energetinį saugumą yra investicijų į saugyklas spartinimas.
„Energijos kaupimas baterijose išsiskiria kaip greičiausia ir efektyviausia galimybė užkirsti kelią brangių dujų įtakai elektros kainoms. Tai savo ruožtu leidžia elektrifikacijai ir lankstumui tapti pigesniems Europos pramonei ir namų ūkiams“, – pabrėžia Driesas Acke.
Tuo pačiu tonu, tik Lenkijos kontekste, kalba ir Marta Anczewska: „Kad gaminančių vartotojų energetikos plėtra būtų efektyvesnė, būtinos investicijos į namų energijos saugyklas, dinaminių tarifų ir lankstumo paslaugų populiarinimas. Visi šie elementai turi skatinti gaminančius vartotojus vartoti energiją savo reikmėms. Tačiau tai yra daugelį metų trunkantis procesas, priklausantis nuo vartotojų sprendimų.“
„Remiantis Energetikos ministerijos prognozėmis, pateiktomis 2025 m. gruodžio mėnesio Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinime, vartotojų sąskaitos turėtų palaipsniui mažėti, bet su sąlyga, kad AEI bus nuosekliai plėtojami pagal priimtas nuostatas. Tačiau sausumos vėjo energetikos atveju tai tampa vis mažiau užtikrinta – pirmiausia dėl didėjančių problemų gaunant administracinius leidimus investicijoms, kurių vyriausybė iki šiol neišsprendė“, – apibendrina M. Anczewska.
