Pagaliau sulaukėme! Švarus kuras, apie kurį svajojo visas pasaulis ()
Slepia neišnaudotus išteklius.
© Witizia (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/pyrenees-mountains-snow-landscape-351266/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujas tyrimas rodo, kad po Alpėmis ir Pirėnais gali slypėti reikšmingi natūralaus vandenilio ištekliai, kurie ateityje galėtų užtikrinti švaresnį energijos šaltinį, pavyzdžiui, transportui ar sunkiajai pramonei, rašo „Postimees“.
Europos kalnų grandinės, jau seniai vertinamos dėl turizmo ir slidinėjimo trasų, netrukus gali išgarsėti tuo, kas slypi po jomis. Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad uolienų erozija vaidina lemiamą vaidmenį formuojantis ir kaupiantis natūraliam vandeniliui po kalnų grandinėmis.
Tyrimą atliko Lozanos universitetas ir Helmholco geologijos mokslų centras. Pasak tyrimo autoriaus Frenko Cvano, erozija pasirodė esanti svarbus, tačiau prieštaringai vertinamas natūralaus vandenilio gamybos veiksnys. Remiantis 2025 m. atliktu tyrimu, šis darbas patvirtina, kad Pirėnai ir Alpės gali tapti pagrindinėmis natūralaus vandenilio tyrinėjimo vietomis.
Erozijos vaidmuo
|
Mokslininkai dabar mano, kad geologinės jėgos, suformavusios didingiausias Europos kalnų grandines, slepia didžiulius neišnaudotus vandenilio išteklius.
Giliai po kalnais esančios geležies turtingos mantijos uolienos per milijonus metų buvo išstumtos į Žemės paviršių, tektoninėms plokštėms pirmiausia tolstant, o vėliau susiduriant.
Kai šios uolienos tam tikroje temperatūroje susiliečia su vandeniu, vyksta cheminis procesas, vadinamas serpentinizacija, kurio metu išsiskiria vandenilio dujos, galinčios kauptis porėtose rezervuarinėse uolienose.
Šis gamtos išteklius galėtų padėti išvengti didelių sąnaudų ir taršos, susijusios su šiuo metu gaminamu vandeniliu, bei pasiūlyti švaresnį energijos sprendimą transportui ir sunkiajai pramonei.
Pasak Cvano, Žemė natūraliai gamina didelius kiekius vandenilio, o dabar svarbiausias klausimas – ar jo galima rasti pakankamai, kad jis būtų naudojamas kaip energijos šaltinis.
Tolimesni tyrimai
Naudodami pažangius kompiuterinius modelius, mokslininkai nustatė, kad erozija veikia kaip subtilus natūralaus vandenilio gamybos reguliatorius.
Nors vidutinė erozija skatina mantijos uolienų kilimą ir pagerina sąlygas vandenilį gaminančioms cheminėms reakcijoms, gamta gali būti ir pernelyg agresyvi. Per greita ar intensyvi erozija gali turėti priešingą poveikį – sunaikinti rezervuarines uolienas ir sutrikdyti reikalingą temperatūros režimą.
Be to, modeliavimas parodė, kad regiono sena geologinė istorija taip pat svarbi nustatant galutinį vandenilio potencialą. Tektoninių plėtimosi fazių trukmė, vykusi gerokai prieš kalnų formavimąsi, turi didelę įtaką rezultatams.
Lygindami skirtingas kalnų grandines, tyrėjai įrodė, kad vandenilio potencialas jose labai skiriasi. Tarp tirtų sistemų Pirėnai pasirodė itin perspektyvūs, Alpės taip pat parodė potencialą, o Ispanijos Betikos Kordiljera buvo mažiau perspektyvi.
Vis dėlto, autorių teigimu, reikalingi tolesni moksliniai tyrimai, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kur ieškoti natūraliai susidarančio vandenilio.
