Tikėjotės sutaupyti? Panašu, kad valdžia jau rado būdą, kaip tą sutaupymą atsiimti sau ()
Teks susimokėti visiems.
© ©DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gyvename laikais, kai taisyklės keičiasi greičiau, nei spėjame prie jų prisitaikyti. Dar visai neseniai saulės baterijos ant stogo atrodė kaip „auksinis bilietas“ į pigią elektrą ir visišką energetinę laisvę. Tačiau, stebint įvykius kaimyninėje Vokietijoje, darosi akivaizdu: net ir jūsų privati erdvė – namo stogas – nebėra neliečiama teritorija. Tai, kas šiandien vyksta ten, gali tapti „domino efektu“, kuris netrukus pasieks ir Lietuvos namų ūkius.
„Teisingumo“ kaina: už ką mokėsime papildomai?
Rinkos stebėtojai įspėja – iki 2029 m. saulės elektrinių savininkams Vokietijoje teks susitaikyti su nauja realybe. Vietoje iki šiol buvusio patogaus „pasigaminau ir pamiršau“ principo, ateina laikas, kai už naudojimąsi tinklu teks susimokėti visiems, nepriklausomai nuo to, kiek elektros pagaminote patys.
|
Ekspertai tai vadina „teisingumo klausimu“, tačiau vartotojui tai reiškia paprasčiau: papildomą fiksuotą mokestį prie mėnesinės sąskaitos. Nors tikimasi, kad ši suma nesieks 100 eurų per metus, tai yra aiškus signalas – valstybė ieško būdų, kaip užkamšyti energetikos pertvarkos paliktas finansines skyles.
Kada saulė tampa prabanga, o ne taupymu?
Visi žinome tą saldų jausmą, kai pavasarį ir vasarą sąskaitos už elektrą tirpsta, nes pagrindinį darbą atlieka stogas. Tačiau būtent čia ir slypi didžiausias „kabliukas“. Analitikai pabrėžia, kad saulės elektrinių savininkai, naudodamiesi savo pagaminta energija, faktiškai nustoja prisidėti prie bendrų elektros tinklų priežiūros kaštų, kurie šiuo metu sudaro dalį kiekvienos kilovatvalandės kainos.
Kai saulė nusileidžia arba baterijos ištuštėja, šie namų ūkiai vėl tampa priklausomi nuo tinklo, tačiau už jo išlaikymą norima, kad jie mokėtų proporcingai daugiau. Tai tampa tikru galvos skausmu tiems, kurie investavo tūkstančius į įrangą, tikėdamiesi ilgalaikio atsiperkamumo.
Ar jūsų stogas vis dar „neliečiamas“?
Visgi ne viskas taip juoda. Yra keletas svarbių išimčių, kurios šiek tiek ramina emocijas. Pavyzdžiui, tie, kurie ant savo balkonų yra įsirengę nedideles fotovoltines plokštes, kol kas gali miegoti ramiai – šios taisyklės jų nepasieks.
Taip pat srities ekspertai patvirtina, kad atsisakyta drastiškų planų apmokestinti kiekvieną į tinklą „įstumtą“ kilovatvalandę. Tai būtų buvęs smūgis žemiau juostos daugumai smulkiųjų gamintojų. Visgi, didelės energetinės jėgainės ir nauji vėjo bei saulės parkai tokios prabangos neturės – jiems teks mokėti nuo 4 iki 7 eurų už kiekvieną kilovatą per metus. Tai aiškiai rodo tendenciją: valstybės vis aktyviau peržiūri savo įsipareigojimus ir bando pertvarkyti energetikos sistemą, perkeldamos naštą nuo bendro vartotojo ant tų, kurie turi savo gamybos pajėgumus.
.jpg)
.jpg)
