Nustebsite. Štai kuo virsta Čilės dykuma ()
Atakamos dykuma, esanti Čilėje, yra vienas mažiausiai tinkamų gyventi regionų pasaulyje.
© Ekrano kopija | https://x.com/adanpil9/status/1869304654410006546/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau investavus 500 mln. dolerių, ji gali tapti didžiausiu saulės energijos parku pasaulyje. Iki gruodžio mėnesio Čilė pagamins 5400 megavatų daugiau energijos.
Čilės Atakamos dykuma yra sausiausias nepoliarinis regionas Žemėje. Kai kuriose šios dykvietės vietose lietaus galėjo nebūti šimtus metų. Tačiau atšiaurios sąlygos palankios ekologiškos energijos gamybai iš saulės, todėl dykumoje pastatytas didžiausias pasaulyje saulės elementų parkas.
Energijos gamintojas nusprendė panaudoti sausringą Atakamos dykumos aplinką, kad pastatytų didžiausią pasaulyje saulės energijos parką su energijos kaupimo funkcija. „ContourGlobal“ investavo 500 mln. dolerių į šį projektą, kurio rezultatas – didžiulė saulės energijos kaupimo jėgainė.
|
Hibridinė elektrinė „Victor Jara“ gali kaupti saulės energiją dieną ir ją išlieti sutemus. Joje sujungiama 231 megavato maksimali fotovoltinė galia ir 1,3 GWh energijos kaupimo talpa. Tai leidžia jai tiekti maždaug 200 megavatų energijos iki 6,2 valandos naktį.
Kitas projekto etapas vykdomas Antofagastoje, Quillagua ūkyje. 221 megavatų fotovoltinė elektrinė prijungta prie 1,2 GWh energijos kaupimo sistemos.
Šių įrenginių bendra fotovoltinės energijos galia yra 452 MW, o kaupimo talpa – 2,5 GWh. Tai leidžia nepertraukiamai tiekti energiją iki 6,5 valandos pagal „Saulė naktį“ modelį.
Čilėje šiuo metu veikia baterijos, kurių bendra galia siekia 3 072 MW. Tikimasi, kad iki 2026 m. gruodžio pabaigos investicijos padidės iki dar 5 400 MW.
Projektas Atakamos dykumoje buvo pastatytas ne be reikalo. Pirma, tai regionas, kuriame saulės spinduliuotė yra viena didžiausių Žemėje, o tai puikiai atitinka žaliosios saulės energijos potencialą. Tačiau problema ta, kad pagaminama energija yra tokia didelė, kad Čilės infrastruktūra negali jos visiškai absorbuoti dienos metu, todėl reikia kaupti.
Antra priežastis – pats regiono tikslas. Čilėje yra labai išvystyta kasybos pramonė, kuriai taip pat reikia daug energijos. Šalyje išgaunama apie ketvirtadalį viso Žemės vario ir nemažą kiekį ličio.
Čilės kasyklos veikia visą parą, yra daug energijos reikalaujančios ir joms reikalinga prieiga prie patikimos energijos sistemos. Taip pat auga spaudimas dekarbonizuoti kasybą. Todėl žalioji saulės energija yra beveik idealus sprendimas.
