Didžiausia tokia saulės jėgainė pasaulyje. Dabar ji turi milžiniškų problemų ()
Projektas nuo pat pradžių sulaukė didelės valstybės paramos ir kainavo 2,2 mlrd. dolerių.
© Craig Butz (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Ivanpah_Solar_Power_Facility#/media/File:Ivanpah_Solar_Power_Facility_from_the_air_2014.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV esanti „Ivanpah“ saulės šiluminė elektrinė, kurios komercinė veikla buvo pradėta 2014 m. kaip didžiausio tokio tipo objekto pasaulyje, atsidūrė ginčų dėl tolesnio jos veikimo centre. Kaip rodo Kalifornijos viešųjų paslaugų komisijos (California Public Utilities Commission) sprendimas ir bendrovės PG&E pozicija, projektą slegia didelės sąnaudos, jo reikšmė tinklo stabilumui bei poveikis paukščiams.
„Ivanpah“ veikia prie „Ivanpah Dry Lake“ (Ivanochi sausojo ežero) Kalifornijoje ir turi 392 MW galią. Vietoj klasikinių fotovoltinių panelių joje naudojami programiškai valdomi veidrodžiai – heliostatai, kurie seka saulę ir nukreipia šviesą į katilus, įrengtus trijų maždaug 140 m aukščio bokštų viršūnėse. Šiluma paverčia vandenį garais, o šie varo elektros energijos gamybą.
Projektas nuo pat pradžių sulaukė didelės valstybės paramos ir kainavo 2,2 mlrd. dolerių. JAV Energetikos departamentas jam suteikė 1,6 mlrd. dolerių vertės kredito garantijas, o tikslai buvo ambicingi: elektrinė turėjo per metus pagaminti 940 tūkst. MWh švarios energijos ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą maždaug 500 tūkst. tonų. Didėjančio elektros poreikio ir vis karštesnių metų kontekste tai skambėjo kaip svarus argumentas šios technologijos naudai.
PG&E norėjo nutraukti „Ivanpah“ sutartis
Laikui bėgant projekto ekonominiai rodikliai suprastėjo. PG&E nurodė, kad dar 2009 m. sudarė sutartis dėl energijos pirkimo iš „Ivanpah“ elektrinės 1-ojo ir 3-iojo blokų, o šios sutartys turėjo galioti iki 2039 m. 2025 m. sausį bendrovė pranešė, kad su „Solar Partners“ suderino ankstesnį šių kontraktų nutraukimą nuo 2026 m., argumentuodama, jog tai padėtų sumažinti išlaidas vartotojams. Tačiau tuo viskas nesibaigė. 2025 m. gruodį Kalifornijos viešųjų paslaugų komisija šį planą atmetė, nors ir neužvėrė durų galimybei teikti tokį siūlymą ateityje. Reguliuotojo teigimu, negalima vertinti tik pačių sutarčių kainos, nes svarbūs ir kiti veiksniai: sistemos patikimumas, neapibrėžtumas dėl naujų atsinaujinančių išteklių plėtros bei rizika, kad brangi infrastruktūra liks nenaudojama. Todėl kol kas objektas veiks toliau, laikantis galiojančių saugumo reikalavimų.
„Ivanpah“ problema – ne tik ekonominiai skaičiavimai
Kita rimta šios technologijos problema – poveikis paukščiams. Įrenginiuose, kurie sutelkia saulės energiją aplink šilumos imtuvą, susidaro itin koncentruotos saulės spinduliuotės zona, vadinama solar flux (saulės srautu). Kaip pažymėjo Nacionalinė atsinaujinančios energijos laboratorija (NREL), su šiuo reiškiniu susiję paukščių žūties atvejai buvo užfiksuoti būtent prie objektų, kuriuose naudojami jėgainės bokštai.
|
Tai nereiškia, kad visi atvejai yra vienodi. NREL išskiria tiesiogines žūtis dėl susidūrimų ir žūtis, susijusias su koncentruotos šviesos zona. Praktiškai paukštis gali pažeisti plunksnas, prarasti gebėjimą skristi, o vėliau žūti nuo smūgio, bado arba tapti plėšrūnų auka. Pasak „Nevada Public Radio“, virš šios teritorijos skrendantys paukščiai kartais patiria mirtinus nudegimus. 2023 m. Paukščių veterinarijos gydytojų asociacijos (Association of Avian Veterinarians) ataskaitoje teigiama, kad ši jėgainė kasmet pražudo mažiausiai 6 tūkst. paukščių.
