Tradiciniai stogai jau nebemadingi: Europą užkariauja „saulės tvoros“, bet ekspertai įspėja ()
Europiečiai masiškai griauna senas tvoras dėl naujo hito. Kiek tai kainuoja ir kada atsiperka?
© Fernando Tomás from Zaragoza, Spain, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Solar_Panels.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos būsto rinkoje prasidėjo tikra revoliucija, o tradicinės tvoros greitai gali tapti istorija. Vis daugiau žemyno gyventojų atranda naują būdą generuoti nemokamą energiją tiesiai savo kieme. Europoje žaibiškai populiarėja vadinamosios „saulės tvoros“ – vertikalios konstrukcijos su integruotomis fotovoltinėmis plokštėmis, kurios vienu metu saugo privatumą ir veikia kaip nuosava jėgainė.
Šis bumas kilo ne veltui. „SolarPower Europe“ pramonės analizė rodo, kad saulės energijos gamyba ES šalims jau padėjo sumažinti dujų importo sąskaitas astronomine 12,8 mlrd. eurų suma. Tai paskatino dar didesnes investicijas į atsinaujinančiąją energiją tiek pramoniniu, tiek privačiu lygmeniu.
Geopolitinė įtampa gena žmones pirkti
|
Gamintojai vos spėja suktis ir fiksuoja rekordinius užsakymus. Štai Vokietijos energetikos milžinė „Enpal“ užfiksavo net 30 % padidėjusį susidomėjimą saulės energijos sprendimais iškart po įtampos eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Panašiu kosminiu greičiu užsakymai auga ir bendrovėje E.ON, kur saulės energijos įrenginių paklausa tam tikrais kritiniais laikotarpiais šovė į viršų net 63 %.
Kodėl visi išprotėjo dėl saulės tvorų?
Kūrėjai išskiria kelis esminius šios technologijos privalumus:
- sutaupoma vieta. Nereikia aukoti sklypo ploto tradicinėms antžeminėms konstrukcijoms;
- jokio vargo ant stogo. Nereikia sudėtingo ir brangaus montavimo ant namo stogo, nerizikuojama pažeisti dangą;
- finansinis lankstumas. Konstrukcijas galima montuoti etapais – pradėti nuo kelių metrų ir palaipsniui, augant biudžetui, didinti sistemos pajėgumą.
„Jacksons Fencing“ ekspertai pateikia skaičius, kurie verčia susimąstyti. Vertikalios saulės baterijos gali generuoti iki 100–150 vatų vienam linijiniam metrui. Tai reiškia, kad standartinė 10 metrų ilgio tvora palankiomis sąlygomis gali pagaminti iki 5–7,5 kWh elektros energijos per dieną. To pakanka daugeliui kasdienių buities prietaisų maitinti.
Ekspertai įspėja: yra viena ypatybė
Visgi specialistai ragina nusiimti rožinius akinius ir atkreipti dėmesį į technologijos apribojimus. Vertikalus plokščių išdėstymas turi esminį minusą – jis pastebimai sumažina bendrą efektyvumą, palyginti su tradicinėmis stogų instaliacijomis. Tvoros gauna mažiau tiesioginių saulės spindulių, todėl generacija nėra tokia intensyvi kaip ant stogo, kur kampas idealiai sureguliuotas pagal saulės trajektoriją.
Kiek tai kainuoja ir kada atsiperka?
Nepaisant mažesnio efektyvumo, rinka auga nesustodama. Vokietijos bendrovė „Next2Sun“ jau įgyvendino šimtus saulės tvorų projektų keliose Europos šalyse.
Pradinė tokio sprendimo kaina prasideda nuo maždaug 250 eurų už metrą. Skaičiuojama, kad tokia investicija vidutiniškai atsiperka maždaug per aštuonerius metus. Pramonės ekspertai neabejoja: saulės tvoros nebėra tik trumpalaikė mada. Tai tampa esmine platesnės decentralizuoto energijos tiekimo Europoje tendencijos dalimi, keičiančia mūsų supratimą apie nepriklausomą namų ūkį.
